captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po „Brexit“ britai turi žinių Baltijos šalims

Jungtinei Karalystei referendume balsavus palikti Europos Sąjungą, britų valdančiojo elito pozicija kiek kitokia: švelnesnė, balansuojanti, siekianti nuraminti partnerius ir pabrėžti britų indėlį Europos saugumui.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Neatsitiktinai Varšuvoje, kur vyksta NATO viršūnių susitikimas, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas panoro susitikti su žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos, Estijos.

Sekretoriaus žinia aiški – britų indėlis Aljanse antras didžiausias po JAV, todėl jeigu Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos mechanizmas tikrai bus aktyvuotas, NATO britams taps dar svarbesne platforma. „Kaip žinoma, mes priėmėme sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos, bet tai nėra sprendimas palikti Europą. Britanija neatsuks nugaros Europai, nori dirbti su Europa ir bendradarbiauti gynybos bei saugumo srityje“, – susitikime sakė P. Hammondas.

Beje, klausiamas apie migrantų likimą Jungtinėje Karalystėje po „Brexit“, P. Hammondas aiškino, kad tai derybų objektas, nes šiaip ar taip Londonas norėtų, kad po pasitraukimo proceso, Jungtinės Karalystės piliečiai galėtų likti gyventi Europos Sąjungos šalyse. Jungtinėje Karalystėje yra apie 2,3 mln. imigrantų iš Europos Sąjungos, tuo metu Europos Sąjungoje gyvena ir dirba apie 1,2 mln. britų.

„Kaip vyriausybė, mes privalome tai sureguliuoti jautriai. Aišku, mes norėtume, kad tie žmonės galėtų likti Jungtinėje Karalystėje. Tai mūsų tikslas. Bet mes taip pat norime, kad britų piliečiai, gyvenantys Europos Sąjungoje (turime apie 1,2 mln. tokių žmonių), irgi turėtų tokias pačias teises. Tai turi būti abipusis sutarimas. Kaip šį rytą pasakė valstybės sekretorė, kuri yra viena iš kandidačių tapti premjere, pagal dabartinį reguliavimą, mes neturime galimybių grąžinti nusikaltusių asmenų, pavyzdžiui. Bet mes norėtume turėti tokią galimybę. Taigi turėsime diskusiją, kaip tai veiks ateityje“, – sakė P. Hammondas, kurio vis tik pagrindinis tikslas Varšuvoje, buvo ne nuraminti migrantus, bet apmaldyti abejones dėl Jungtinės Karalystės indėlio Europos saugumui užtikrinti.

Pabrėžia britų indėlį

Britai bus vadovaujanti šalis Estijoje, kur po NATO skėčiu turi atsirasti bataliono dydžio sausumos pajėgų grupė. Po tokį pat batalioną atsiras Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Britai į Estiją planuoja siųsti apie 500 karių, į Lenkiją – apie 150. Iš viso 4 batalionai yra apie 4000 karių Baltijos šalyse ir Lenkijoje po NATO skėčiu, neskaitant dvišaliu pagrindu Lenkijoje būsimos JAV karių brigados (irgi apie 4000 karių) ir amerikiečių karių kuopų, kurios treniruojasi kartu su lietuvių, latvių, estų kariais. Lietuvoje vadovaujanti šalis bus Vokietija, Lenkijoje – JAV, Latvijoje – Kanada.

Klausiamas apie Aljanso atgrasymą, kuris apimtų Rusijos pranašumo panaikinimą A2AD srityje, britų užsienio reikalų sekretorius teigė, kad atgrasymas nereikalauja turėtų visų įmanomų pajėgumų, svarbiausia turėti pakankamai karių, dislokuotų iš skirtingų NATO šalių, kad būtų pasiųsta aiški žinia potencialiam priešininkui. A2AD (anti-access and area denial) – tai atgrasymo priemonė, nukreiptą į priešininką, kad jam būtų pernelyg pavojinga dislokuoti reikiamus karinius pajėgumus kvestionuojamoje teritorijoje.

Baltijos šalių regione Rusija iš Kaliningrado prireikus turi galimybę kontroliuoti Baltijos šalių oro erdvę, o tai apsunkintų NATO veiksmus ir paramą. P. Hammondas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė yra viena iš nedaugelio NATO šalių, kurios įgyvendina NATO pagrindinį kriterijų – skirti gynybai 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Pinigai, skiriami gynybai, ilgą laiką buvo ir vis dar yra vienas iš tylių ginčo objektų NATO viduje, mat daugelis Europos šalių per krizę stipriai sumažino savo biudžetus, bet tai netenkina Vašingtono, kuris iš esmės turi mokėti už Europos saugumą. Tačiau po Rusijos agresijos Ukrainoje kai kurios NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, kiek susiėmė ir padidino gynybos biudžetus.

Bendras gynybos išlaidų augimas Europoje ir Kanadoje – 3 proc. Jungtinė Karalystė 2016 m. gynybai skiria 2,21 proc. nuo BVP, Lietuva – 1,49 proc. JAV skiria 3,61 proc., Graikija – 2,38 proc., taigi Jungtinė Karalystė yra trečia daugiausiai lėšų gynybai nuo BVP skirianti šalis visame Aljanse, o absoliučiais skaičiais – antra.

Britai taip pat vadovaus ypač greitos parengties jungtinėms Aljanso pajėgoms 2017 m. ir prisidės su maždaug 3000 karių.

P. Hammondas sako, kad britai labai nori pasiekti kuo efektyvesnio NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo: „Dabar net labiau nei anksčiau. Manome, kad tai labai svarbi dalis apsaugant Europą ateityje. Taip yra dėl to, kad Europos Sąjunga gali tai, ko NATO negali: pavyzdžiui, pritaikyti ekonomines sankcijas atsakant į asimetrinį iššūkį iš išorės“. „Pagrindinė žinia, kurią noriu jums perduoti, kad Britanija lieka įsitraukusi, yra ir liks antra didžiausia prie NATO gerovės prisidedanti šalis, NATO bus Britanijos gynybos politikos šerdis, kaip kad buvo jau daugelį metų, Britanijos branduoliniai pajėgumai lieka NATO pavaldume ir kartu su JAV bei Prancūzija užtikrina NATO branduolinį skėtį, kuris apsaugo NATO strategiškai“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorius.

Apie branduolinius pajėgumus P. Hammondas užsiminė neatsitiktinai. NATO pastaruoju metu pabrėžia, kad jos atgrasymas apima branduolinius, konvencinius ir priešraketinės gynybos pajėgumus. Tai naujas posūkis NATO, nes iki šiol Aljansas labiau rėmėsi konvenciniu pranašumu. Bet Maskvai įtraukus branduolinius pajėgumus į pratybas Baltijos šalių regione, aktyviai investuojant į branduolinių ginklų modernizavimą ir pabrėžiant, kad neatmeta galimybės panaudoti taktinio branduolinio pirmoji, Aljansas imasi aktyvesnio atgrasymo. Iš NATO šalių, branduolinius pajėgumus turi JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, tačiau Paryžiaus pajėgumai nėra tiesiogiai pavaldūs NATO struktūroms.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...