captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atsisakoma komercinių pastatų statybos greta naujo stadiono Vilniuje

Vilniaus valdžia ketina atsisakyti planų leisti šalia naujojo stadiono statyti komercinius pastatus. Tokius pakeitimus apsvarstė Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Galutinį sprendimą numatoma priimti vėliau šį mėnesį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pagal naują projektą, stadiono koncesininkams nebūtų leidžiama statyti komercinių pastatų šalia stadiono Ozo gatvėje esančiame 20 hektarų sklype.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė antradienį vykusiame tarybos posėdyje sakė, kad atsisakyti komercinės statybos nuspręsta, pasitarus su teisininkais, vyriausybės, Centrinės projektų valdymo agentūro atstovais.

Valstybinė žemė pagal Lietuvos teisės aktus galėtų būti perduota savivaldybei tik visuomeniniai paskirčiai vykdyti. Koncesijos įstatymas taip pat numato, kad koncesijos konkurso laimėtojui žemė gali būti perduodama tik tiesioginiam projekto tikslui, bet ne komercinei veiklai.

Administracijos vadovė sakė, kad pagal tarybos sprendimą stadiono ir kitų statinių valdymui Vilnius gali skirti ne daugiau nei 0,5 mln. eurų per metus. Tačiau jei išlaidos didės, joms kompensuoti koncesininkas komplekse galės įrengti „komercinių objektų“.

„Todėl pasitarime, vykusiame pas vyriausybės kanclerį, kuriame galutinai suderinome tekstą, buvo nutarta, kad tais atvejais, jei neužtektų (lėšų), būtų tariamasi, kaip optimizuoti visą infrastruktūrą, optimizuoti projektą, kiek suteikti papildomai funkcionalumo komercinės paskirties, kiek tai neprieštarauja ES teisės aktų nuostatoms, būtent pačiame komplekse, bet ne sklype greta (...). Gali būti tokių pakeitimų, kurie, išlaikant ES reikalavimus, vistik suteiktų koncesininkui daugiau galimybių išlaikyti tą objektą“, – pažymėjo A. Vaitkunskienė.

Siūloma, kad sumažėjus investicijų patrauklumui, būsimasis koncesininkas būtų atleistas nuo žemės nuomos mokesčio – kaip teigė A. Vaitskunskienė, galutinai tai būtų sprendžiama derybose su konkurso laimėtoju.

„Šiame projekte vistik mes siūlome ir nepriklausomi teisininkai siūlo įrašyti aiškiai šią nuostatą, kad jei skiriame visuomeninei, sporto ir kultūros paskirčiai, vistik nuo šio mokesčio atleisti, nes dabar netenkama labai didelio patrauklumo potencialiam investuotojui“, – sakė ji.

Bendroje derybų dėl stadiono grupėje su savivaldybe dalyvaujanti premjero patarėja Jūratė Juozaitienė BNS sakė, kad anksčiau stadiono pastate planuoti darželis ir biblioteka galės būti statomi šalia stadiono.

„Jie norėjo palikti „pliką“ stadioną – dėl to ir vyko pagrindinės derybos, ginčas, bet sulygome, kad liekame prie Centrinės projekto valdymo agentūros varianto, kad po tribūnomis išlieka visos privalomos sporto mokyklos (...), jie sukels visą sporto infrastruktūrą, kuri reikalinga futbolui. Lieka ir muziejus, lieka galimybė šalia statyti biblioteką ir darželį“, – sakė ji.

J. Juozaitienė pažymėjo, kad savivaldybė sutiko padidinti įsipareigojimus nuo 0,5 mln. eurų iki 0,6 mln. eurų per metus.

„Kad išsibalansuotų, viskas normaliai funkcionuotų, reikia, kad savivaldybė prisidėtų 600 tūkst. eurų“, – sakė ji.

Pagal ankstesnius planus, viso daugiafunkcinio komplekso su stadionu projekto vertė sieks 91 mln. eurų – išlaidas stadiono, aikštynų ir visuomeninės paskirties objektų statyboms turėtų dalintis vyriausybė ir savivaldybė, taip pat ketinama panaudoti ES lėšas. Pagal ligšiolinius planus, vyriausybės investicijos neturėtų viršyti 53,39 mln. eurų. Valstybės partnerystė turėjo apimti 15 tūkst. stacionarių vietų stadiono ir iki 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto sporto muziejaus patalpų sukūrimą, jų valdymą ir priežiūrą.

Naujausiame tarybos svarstomame koncesijos projekte nurodoma, jog savivaldybės indėlis tiek objektų statyboms, tiek valdymui per 25-erius metus siektų apie 12,3 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybė nacionalinio stadiono koncesijos projektui pritarė pernai lapkritį. Šių metų vasarį taryba iš esmės pritarė, kad projektas būtų įgyvendinamas būtent koncesijos būdu.

Stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...