captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Pitrėnienė pratrūko: tai melas, šmeižtas ir noras pakenkti Lietuvai

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžiusią mokytojų kritiką dėl valstybinio matematikos brandos egzamino vertinimo komisijos darbo, klaidų vertinimo instrukcijoje ir tyčia nuleistos minimalios išlaikymo kartelės švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė vadina melu ir šmeižtu ir priduria, kad ne visi Lietuvoje dirbantys mokytojai verti mokytojo vardo.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Kiek turi turėti savyje žmogus pykčio ir blogio, kad skleistų netiesą, meluotų ir tai darytų pasitelkdamas žiniasklaidą? Tai, ką mes skaitėme pastaruoju metu apie matematikos egzaminą, rezultatus, vertintojus, vertinimą ir visą kitą, didžiąja dauguma yra netiesa. Melas ir šmeižtas“, – antradienį po susitikimo su Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atstovais sakė A. Pitrėnienė.

Po pokalbio su jais ministrė aiškino neturinti pagrindo galvoti, kad meluoja jie, nes kalbėta buvo faktų kalba, tad neteisiąja puse laiko viešai apie pastebėtas problemas prabilusius švietimo bendruomenės atstovus.

Neabejoja vertinimo komisijos kompetencija

Į DELFI besikreipusi mokytoja sakė, kad šiemet tarp valstybinio matematikos brandos egzamino vertintojų nebuvo nė vieno matematiko, dirbančio universitete. Vadinasi, mokslininkai negalėjo patarti darbus tikrinusiems mokytojams, nors egzamino užduotys kūrė būtent jie.

Tačiau A. Pitrėnienė aiškino neabejojanti vertinimo komisijos kompetencija ir sakė sužinojusi, kad dalis jos narių turi mokslinius laipsnius.

„Vertintojais dirba mokytojai profesionalai. Jūs norite pasakyti, kad vertintojai blogi, kai apie 70 proc. jų yra mokytojai, turintys metodininko vardą? Ekspertų buvo apie 20 proc. Kas galėtų pasakyti, kad šie garbūs žmonės, kurie gal ir dešimtmetį dirba vertintojais ir atsakingai atlieka užduotis, yra blogi? Dvejus metus vertintojai mokėsi, vėliau laikė įskaitą. Tų, kurie buvo pateikę pageidavimą tapti vertintojais, buvo daugiau nei 250. Atrinkta buvo tik 171. 71 žmogumi daugiau nei pernai, nes laikančių egzaminą šiemet buvo daugiau“, – aiškino ministrė.

Mokytojams suteiks daugiau teisių

Jos teigimu, tam, kad vertintojas galėtų geriau įsigilinti į užduotį, sprendimo būdus ir vertinimo instrukciją, kiekvienas jų vertino tik 2 užduotis.

„Kiekvieno vaiko atsakymai perėjo per 10-ies vertintojų rankas, o esant neatitikimams – iki 15-os. Todėl darau prielaidą, kad visa tai, kas buvo kalbama, yra netiesa. Tiek žmonių negali būti nekompetentingi nemokšos, kurie vertina neteisingai“, – mano ministrė.

Po susitikimo su NEC ji sakė nusprendusi, kad mokytojams reikėtų suteikti dar didesnį indėlį į egzamino organizavimo procesą – jie turi dalyvauti ir užduočių rengime.

Taip pat, ministrės teigimu, nutarta, kad reikia papildyti vertintojų funkcijų aprašą ir atrankos kriterijus.

„Manau, kad jei po apeliacijos kažkurio vertintojo darbe pasikartoja netikslumai, jis nebeturėtų tęsti šio darbo kitą egzaminų sesiją, nes galbūt jis tikrai negeba to daryti. Reikia papildyti ir atrankos kriterijus, kuriuose turėtų būti iš anksto įrašyta atsakomybė, kad pastebėjus problemą privalu nedelsiant informuoti komisijos pirmininką, NEC direktorių, o jei niekas nesikeičia, ir ministrą. Turime kalbėti apie kiekvieno komisijos nario atsakomybę pamačius blogį kreiptis į savo vadovą ir ieškoti sprendinių“, – aiškino ministrė.

Neigia gandus apie užsakymus

Kritikavo ji ir viešai pasirodžiusius įtarimus, kad esą buvo priimtas politinis sprendimas matematikos egzaminą leisti išlaikyti maždaug 90 proc. mokinių – tiek pat, kiek pernai.

DELFI rašė, kad šiemet kiek nuleista ir minimali egzamino išlaikymo kartelė. Nors pagal oficialiame dokumente nurodytą informaciją ji turėtų būti 9,6, nusprendus vertinimo komisijai, ir 9 balus iš egzamino gavę asmenys jį paskelbti išlaikę.

Pasak A. Pitrėnienės, komisiją sudaro 21 žmogus, ir tik vienas jų turi santykį su politika – viceministras, tačiau jo balsas lygiai taip pat svarbus kaip kitų.

„Jei balsuojant būtų lygu, jo balsas būtų lemiamas. Tik tokia jo įtaka komitetui. Vadinasi, apie jokį politinį sprendimą kalbėti negalima, nes jis neįmanomas“, – įsitikinusi ministrė.

Nerašytas kanonas – viską daryti mokinio labui: 9 ne taip blogai kaip 7

Ji priminė, kad iš anksto egzamino užduotys išbandomos nėra, tad aiškino pritarianti mintims, kad neįmanoma, kad egzaminas neturėtų nė vieno smukaus netikslumo ar bent vieno uždavinio, kuris būtų neaiškus ar nedviprasmiškas.

„Tam ir yra sukurtas komitetas – kad išanalizuotų ir pastebėtų užduotyje ar vertinimo instrukcijoje esančius netikslumus. Sprendinių yra dešimtys, o vertinimas turi būti vienodas visiems. Pavyzdžiui, už tą pačią klaidą du kartus nebaudžiame. Arba – jei suklydai pirmoje uždavinio dalyje ir atsakymą panaudojai antrojoje, bet sprendimas buvo teisingas, vertinimas turi būti teigiamas. Taip pat yra ir dar vienas nerašytas kanonas – viską daryti mokinio labui. Ne siekti jį nuskriausti, o nepakenkti vaikui, tam, kuris nėra nusipelnęs būti įvertintas blogai“, – aiškino ministrė.

Tačiau ji sutiko, kad turi būti ir tam tikros ribos. Pavyzdžiui, ji kritikavo sprendimą, padarytą 2014 m., kai minimaliu egzamino išlaikymo balu buvo nustatytas 7.

„Mūsų šių metų komitetas, aš manau, pasielgė labai etiškai, įvertindamas, kad tai egzaminas, kurį šiemet laikė daug daugiau moksleivių – ir su ketvertais, ir bandytojų visokių buvo. Mokinių labui jie priėmė sprendimą, kad 9 gali būti pagrindas. Manau, tai teisingas sprendimas“, – sakė A. Pitrėnienė.

Nesužinojusi pavardės kalbėti atsisakė

Ministrė sakė nusprendusi elgtis etiškai ir neįvardyti pavardžių asmenų, kurie sistemingai kritikuoja egzaminus.

„Yra tam tikras susitarimus, kad 3 metus užduočių rengusių asmenų pavardės nėra garsinamos. Bet praeis tie metai greitai, mes įvardinsime pavardes, ir tada daug kas taps aiškiau“, – aiškino ji.

Perklausus, ar ji mano, kad teisinga taikyti 9 taškų egzamino ribą, kai į DELFI besikreipusi vertinimo komisijos narė nurodė, kad šiemet moksleiviai net 4 taškus galėjo gauti ir už klaidingus atsakymus, pastarieji greta pastabų buvo paminėti ir oficialioje vertinimo instrukcijoje, A. Pitrėnienė atsakė, kad jei nesužinos tos vertintojos pavardės, apie tai nekalbės.

„Jei tas žmogus bijo pasakyti savo pavardę, tegu ir sėdi ramybėje. Tai yra nesąmonė. Šmeižtas kitų mokytojų ir vertintojų atžvilgiu ir man tai įvardijo antradienį susėdę brandūs, susitelkę mokytojai, kurie šiandien sako: „Mums yra baisu. Mus bando paversti ne žmonėmis, o kažkokiais nusikaltėliais už tai, ko mes nedarėm“. Ir aš tuo tikiu. Jei ta mokytoja yra sąžininga, tegu išeina ir pasako: „Aš esu ta ir ta“. Kodėl tos problemos ji nesprendė tuo metu? Kodėl tai paviešinta po vertinimo? Kodėl tai iškeliama šiandien? Aš galvoju, kad tai noras diskredituoti švietimo sistemą ir apjuodinti žmones, kurie sąžiningai dirba, mokinius gąsdinti, tėvus gąsdinti“, – svarstė ministrė.

Kaltino noru pakenkti Lietuvai

Jos teigimu, gabieji moksleiviai nuskriausti tikrai nebuvo. Esą čia mes tiesiog stebime lietuvių tautos elgesio subtilybes.

„Va, kur yra bėda lietuviams. Neįvyko krachas, neįvyko tragedija. Vaikai laiko egzaminą. Štai kur yra bėda. Niekas nesidomi tuo, kas yra gerai, niekam neįdomu, kas yra sąžinė, bet visiems labai norisi skandalo. Skandalas neįvyko, pūskim skandalą“, – piktinosi A. Pitrėnienė.

Nors mokytojai teigia, kad nuleidus egzaminų išlaikymo kartelę nukentėjo gabieji moksleiviai – surinkę daugiau taškų atsistojo į tą pačią eilę su surinkusiais mažiau, ministrė su tuo sutikti nenorėjo.

„Daug mes turime mokytojų, kurie neturėtų būti mokytojais. Tai yra netiesa. Kodėl nukentėjo? Nes išlaikė daugiau nei norėtųsi, kad išlaikytų? Tas, kuris gavo 100 taškų, tas ir gavo 100 taškų, ir jis eis atsiimti šimtuko. Nebuvo nuskriausti gabieji. Taip norime pakenkti Lietuvai. Dedu tašką“, – į daugiau klausimų nesutiko atsakyti ministrė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...