captcha

Jūsų klausimas priimtas

VU svarsto priimant visai neatsižvelgti į lietuvių egzamino rezultatus

Kadangi politikai įteisino nevienodus lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminus, Vilniaus universitetas (VU) svarsto priimant studentus visai neatsižvelgti į lietuvių egzamino rezultatus arba pačiam universitetui organizuoti stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą.
 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Kadangi politikai įteisino nevienodus lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminus, Vilniaus universitetas (VU) svarsto priimant studentus visai neatsižvelgti į lietuvių egzamino rezultatus arba pačiam universitetui organizuoti stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą.

Tokias idėjas DELFI atskleidė laikinasis VU rektorius profesorius habilituotas daktaras Jūras Banys.

„Universiteto tikslas – priimti geriausiai mokančius tą dalyką. Jeigu egzaminai yra nevienodi ir vertinimai nevienodi, kaip mes galime vykdyti bendrąjį priėmimą? Jeigu negalime palyginti lietuvių kalbos egzamino žinių, viena ar kita grupė yra skriaudžiama. Faktiškai tai yra segregacija. Kuri grupė nukenčia, dabar galime nesiaiškinti, bet viena mokinių grupė bus diskriminuojama kitos grupės atžvilgiu“, – apie nuo šių metų suvienodintą, bet tautinių mažumų moksleiviams gerokai palengvintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą sakė J. Banys.

J. Banys teigia, kad jei situacija nesitaisys, rimtai svarstomi du keliai. Apie vieną jų jau yra užsiminęs VU Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona – universitetas pats rengtų visiems vienodą stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą.

Antra išeitis skamba kur kas drastiškiau. „Tas kelias – visai atsisakyti lietuvių kalbos egzamino rezultatų kaip stojamojo. Yra kitų dalykų – matematika, istorija“, – kalbėjo J. Banys. „O ką daryti, jeigu yra nevienodas egzaminas?“, – į klausimą, ar tikrai drįstų priimant į universitetą neatsižvelgti į gimtosios kalbos žinias, atsakė laikinasis rektorius.

Jis pridūrė, kad pagal įstatymą apie egzaminų pakeitimus reikia skelbti prieš dvejus metus, tad šįmet tokia naujovė negalėtų būti įgyvendinta ir kol kas tėra teorinis svarstymas.

Pasak J. Banio, šįmet lietuvių egzaminas tapo „politiniu susitarimu“. „Tačiau kai į mokslą įsimaišo politika, nelieka mokslo. Politika ir mokslas nesuderinami dalykai. (…) Atkeiskite, tačiau Lietuvos valstybėje, kaip demokratinėje ir laisvoje, visi žmonės yra lygūs, todėl dabar kažkurią gyventojų ar būsimų studentų grupę diskriminuoti labai negerai“, – įsitikinęs pašnekovas.

DELFI primena, kad valdančioji koalicija nusileido Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimui ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams lietuvių kalbos egzamine įvedė dar daugiau nuolaidų nei jau anksčiau buvo suteikę švietimo specialistai.

Nuspręsta, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį abiturientai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių.

Tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista egzamino darbe padaryti daugiau kalbos klaidų. Nors rašinio apimtis sumažinta 100 žodžių, leistinų klaidų skaičius paliktas toks pat.

Dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo atsisakoma vienodo lietuvių kalbos egzamino, Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...