captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Petrošius: operatyviniai veiksmai pernai buvo vykdomi 7147 asmenų atžvilgiu

Operatyvinės veiklos įstatyme numatyti sankcionuoti operatyviniai veiksmai pernai buvo vykdomi 7147 asmenų atžvilgiu.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Operatyvinės veiklos įstatyme numatyti sankcionuoti operatyviniai veiksmai pernai buvo vykdomi 7147 asmenų atžvilgiu.

Tai nustatė Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija, išanalizavusi duomenis apie 2012 metais sankcionuotus operatyvinius veiksmus ir operatyvinės veiklos subjektų vykdytų operatyvinių tyrimų rezultatus.

Ši Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nario Dariaus Petrošiaus vadovaujama komisija išsiaiškino, kad ikiteisminiais tyrimais baigiasi maždaug ketvirtadalis operatyvinių tyrimų.

Operatyvinių veiksmų sąvoka apima telefoninių pokalbių turinio kontrolę, slaptą vaizdo ir garso kontrolę, slaptą patekimą į patalpas bei jų apžiūrą ir kitas priemones.

Pasak D. Petrošiaus, visų minėtų asmenų atžvilgiu vykdytus operatyvinius veiksmus sankcionavo apygardų teismai, remdamiesi Operatyvinės veiklos įstatymu. Didžiąją dalį sankcionuotų veiksmų sudaro telefoninių pokalbių turinio kontrolė. Dauguma sankcijų išduota Policijos departamentui prašant.

Maždaug ketvirtadalio operatyvinių tyrimų pagrindu pradėti ikiteisminiai tyrimai. Seimo narys Darius Petrošius tvirtina, kad vien norint sužinoti minėtus skaičius jam, kaip komisijos pirmininkui, teko du mėnesius vykdyti intensyvias derybas su kriminalinės žvalgybos subjektais (STT, FNTT, VAD, PD, VSAT, Muitinės kriminaline tarnyba, VSD, KAD Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu).

Kaip pastebi parlamentaras, visuomenę jaudina, ar operatyviniais veiksmais nėra piktnaudžiaujama pažeidžiant žmonių teises į privataus gyvenimo neliečiamumą, būsto neliečiamumą.

„Mes negalime daryti vienareikšmių išvadų vien iš fakto, kad dauguma atvejų po sankcionuotų operatyvinių veiksmų ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti. Operatyvinės veiklos uždaviniai neapsiriboja tik nusikalstamų veikų ar jas darančių asmenų išaiškinimu. Be to, atliekant operatyvinius tyrimus gaunama informacija buvo dažnai naudojama kituose ikiteisminiuose tyrimuose“, – sako Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas.

Pasak D. Petrošiaus, komisija ateityje sieks pateikti daugiau duomenų apie kriminalinės žvalgybos subjektų atliekamų veiksmų ir vykdomų tyrimų skaičių. Šie duomenys, anot jo, šiandien yra nevieši.

„Komisijos vykdoma parlamentinė kontrolė bus nukreipta į kriminalinės žvalgybos efektyvumo didinimą“, - akcentuoja D. Petrošius.

Artimiausiu metu komisija rengiasi kartu su Generaline prokuratūra ir kriminalinės žvalgybos subjektais pradėti bendrą darbą, kad būtų nustatyti kriminalinės žvalgybos efektyvumo kriterijai.

„Sieksime išsiaiškinti, kiek operatyvinių tyrimų virsta ikiteisminiais tyrimais, ar visada sankcionuotais veiksmais pasiekiami kriminalines žvalgybos tikslai. Taip pat aiškinsimės, ar nėra piktnaudžiaujama kriminalinės žvalgybos subjektams suteiktomis ypatingomis (specialiomis) teisėmis, ribojančiomis kai kurias žmogaus prigimtines teises“, – pabrėžia D. Petrošius.

Pasak jo, demokratinių valstybių specialiųjų tarnybų ir kriminalinės žvalgybos parlamentinė kontrolė prasideda nuo informacijos apie tai, kaip dažnai specialiosios tarnybos atlieka žmogaus teises ribojančius žvalgybinius veiksmus, analizės.

„Praeitos kadencijos Seimo komisijos veikloje pasigedome šios analizės. Dėl tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo ir dėl to, kad nebuvo sistemos statistikai surinkti, negalime vertinti tam tikrų skaičių dinamikos. Todėl atskaitą pradėti teks nuo mūsų gauto skaičiaus dėl 2012 metais šalies gyventojų atžvilgiu vykdytų operatyvinių veiksmų. Tenkindami viešąjį interesą sieksime reguliariai, kas pusę metų, pateikti visuomenei atliekamų žvalgybinių veiksmų skaičiaus ir efektyvumo dinamiką“, – tvirtina D. Petrošius.

Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija siekė visuomenei pateikti daugiau duomenų apie kriminalinės žvalgybos atliekamus veiksmus, tačiau tokias galimybes ribojo tai, kad dalis informacijos, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, gali būti atskleidžiama tik tos informacijos savininkui sutikus.

„Šiuo klausimu diskutavome konferencijoje ir pasitarime su kriminalinės žvalgybos subjektais, Generalinės prokuratūros, teismų atstovais. Neatmetame galimybės kreiptis į specialią komisiją, kuri sprendžia su informacijos atskleidimu susijusius ginčus. Mes manome, kad dalis iki šiol riboto naudojimo informacijos gali būti viešinama, ir sieksime visuomenei aiškiai atsakyti, ar nėra piktnaudžiaujama teisėmis“, – teigia D. Petrošius.

Jis taip pat pabrėžia, kad parlamentinė komisija neturėtų tapti patikrinimo, ar konkretaus asmens atžvilgiu atliekami specialūs veiksmai, priemone.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...