captcha

Jūsų klausimas priimtas

Koks įgūdis šiandien vertas daugiau nei visi tavo diplomai?

Aš labai daug naudojuosi „Google”. „Google“ man yra lyg koks universitetas. Skaitau, žiūriu vaizdo pamokas, gilinuosi, domiuosi ir viską sužinau daug greičiau, nei klausinėdamas kitų“, – sako programinę įrangą kuriančios įmonės „Nsoft“ produkto vadovas (angl. Product Leader) Dovydas Gaidamavičius. Būtent gebėjimo mokytis ir rasti reikiamą informaciją jis teigia pasigendantis tarp daugumos į bendrovę darbintis ateinančių kandidatų įgūdžių.
Fotografija yra vienas iš daugelio Dovydo pomėgių, nuotr. iš asmeninio archyvo (Euroblogas.lt)
Fotografija yra vienas iš daugelio Dovydo pomėgių, nuotr. iš asmeninio archyvo (Euroblogas.lt)

Dalis jų ne tik nemoka anglų kalbos, nesidomi darbo specifika, bet kartais ir vos geba naudotis kompiuteriu.

– Europos Komisijos šiemet atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 60 proc. darbdavių skundžiasi negalintys rasti darbuotojų su darbui tinkamais įgūdžiais. Pats dirbi nedidelėje, bet perspektyvioje įmonėje. Ar išties susiduriate su šia problema?

– Tikrai taip. Kvalifikuotų savo srities specialistų labai trūksta. Pirmą kartą su šia bėda susidūriau, kai ėmiau ieškoti sau pagalbininko. Gavome 140 gyvenimo aprašymų, iš jų šimtas buvo net neverti peržiūros. Iš likusių 40 atsirinkau maždaug 10, juos kviečiausi pokalbio. Tada ir pamačiau, kad yra daug norinčių gauti algą, bet ne dirbti.

Pavyzdžiui, dabar vargstame ieškodami programinės įrangos testuotojo. Reikia labai kruopštaus žmogaus, kurio darbas būtų aptikti programuotojų paliktas klaidas prieš produktą atiduodant klientui. Sunkiai sekasi tokį rasti. Kartais pokalbio ateina žmonės, apskritai vargiai mokantys naudotis kompiuteriu.

– Nori pasakyti, kad informacines technologijas kuriančioje įmonėje darbinasi žmonės, neturintys kompiuterinių įgūdžių?

– Taip, bando laimę. Kai kuriems netgi pavyksta! (juokiasi). Daugumos darbe reikiamų įgūdžių greitai patikrinti tiesiog negali, priimi žmogų ir žiūri, kaip jam sekasi. Išeina tokia savotiška loterija. Pavyzdžiui, kaip žinoti, ar žmogus kruopštus? Juk ant kaktos neparašyta. Tiesa, minėtai testuotojo pozicijai sugalvojome tokį testą. Suradome vaikišką knygelę su dviem beveik vienodais paveikslėliais ir liepiame ieškoti skirtumų.

– Tas pats tyrimas sako, kad bemaž pusė 16-74 metų lietuvių neturi jokių skaitmeninių įgūdžių. Na, įsivaizduokime, kad kompiuteriais nesinaudoja vyresnio amžiaus žmonės. Bet juk darbintis į „Nsoft“ ateina studentai ar universitetų absolventai, nuo ekranų neatplėšiantys akių. Kaip kai kuriems netgi pavyksta įsidarbinti?

– Vienas buvęs kolega atrodė labai reprezentatyviai ir rimtai. Daug ir gražiai šnekėdavo apie save ir savo darbą. Paliko gerą įspūdį, taip ir įsidarbino. Kartą direktorius paprašė jo parengti įmonės prezentaciją. Žiūrim ją, o skaidrėje matyti raudonai pabrauktas tekstas. Patariau išjungti automatinį kalbos taisymą. Paaiškėjo, kad, užuot kopijavęs tekstą iš Word, jis tiesiog padarė screen shot’ąir įterpė į skaidrę kaip paveikslėlį. Snipping tool buvo vienas mėgstamiausių įrankių, juo kopijuodavo tekstus, tada skaidrėse mažindavo arba didindavo, viskas smulkiais pikseliais išsikraipydavo. Kartą net su visu pelytės kursoriumi tekstą nukopijavo (juokiasi).

Tiesa, sykį gavo gerokai velnių už klientams išsiųstą įmonės pristatymą. Archyve prisirankiojo informacijos ir parengė 54 puslapių dokumentą. Direktorius barė, kad mūsų įvaizdis sugadintas. Įsivaizduok, gauni tokį „trumpą“ pristatymą, atsispausdini ir skaitai prieš miegą, prieš tai dar skirtuką įsidėjęs. Gėda prieš visus, kurie tą laišką gavo…

– Bet gal čia tik vienas toks darbuotojas buvo, be to, pats sakai, kad su juo po kiek laiko atsisveikinote.

– Panašių atvejų pasitaiko nuolat. Pavyzdžiui, kandidatų į pardavimų vadybininkus prašau parengti pasiūlymą. Tiksliau, padedu jiems prieš akis atspausdintą dokumentą, jiems tereikia viską atkartoti kompiuteriu.

Kartą labai sudomino vienas kandidatas. Gyvenimo aprašyme teigė, kad „Microsoft Office“ paketo programas moka eksperto lygiu ir naudojasi jomis jau dešimt metų. Tai tą pasiūlymą jis rengė dvi valandas, o darbo padarė tiek, kiek dešimtokas padarytų per tris minutes. Pasirinko standartinę lentelę, surašė skaičius, bet susumuoti jų nepavyko – nežinojo, kaip įterpti reikiamą formulę. Juokingiausia buvo, kad įmonės logotipas atsidūrė lentelės apačioje, nors pagal pateiktą pavyzdį turėtų būti viršuje. Teisinosi, kad pamiršo iš pat pradžių įterpti, o paskui jau niekaip neišėjo lentelės pastumti žemyn. Ir toks žmogus save vertina kaip ekspertą! Tokie „ekspertai“ iškreipia rinką. Juk savikritiškai ir sąžiningai savo gebėjimus vertinantys žmonės šalia tokių atrodo prasčiau ir darbdavių būna iš karto atmesti.

Stebina ir tai, kad palyginti daug mano amžiaus žmonių nemoka anglų kalbos. Paprašyti pasiūlymo tekstą išversti, padaro tai prasčiau nei „Google Translator“. Liūdna, kad nemokėdami anglų kalbos žmonės sukuria sau nereikalingą barjerą, stipriai apriboja galimybes gūglinti. Lietuviškuose forumuose naudos mažai, ten įprasta tik stumti vieniems ant kitų, o ne diskutuoti.

– Susidaro įspūdis, kad esi patyręs gūglintojas. Ko ieškai internete?

– Turiu nemažai pomėgių ir stengiuosi ieškoti naujų. Kai užsikabinu už ko nors, noriu kuo labiau įsigilinti, atlikti kuo profesionaliau. Šoku, sportuoju, fotografuoju, slidinėju, mėgstu išbandyti ekstremalius dalykus – skrydžius sklandytuvu, parasparniu, keliones kalnų dviračiais. Įsirengiau butą, įskaitant elektros ir santechnikos instaliaciją, pats projektavau ir meistravau baldus. Pats taisausi automobilį.

Mėgstu gaminti maistą, prieš trejus metus ėmiau domėtis jo verte, sveika gyvensena. Per pusmetį numečiau 16 kg, nuo tada jaučiuosi puikiai ir atrodo, kad tik jaunėju (šypsosi).

Dar noriu išmokti daryti profesionalius masažus. Artėjant žiemai, kai mažiau ką galima veikti lauke, noriu mokytis kokios nors kalbos, tikriausiai imsiuosi ispanų. Labai mėgstu keliauti, prieš kiekvieną kelionę renku informaciją apie šalį, jos istoriją, lankytinas vietas. Vien šią vasarą laukia trys kelionės – į Islandiją, Maljorką ir žemyninę Ispaniją.

Tačiau didžiausias mano hobis yra darbas. Daug skaitau apie informacines technologijas, naujausias tendencijas, ateities prognozes. Jei kyla kokia problema, stengiuosi žvelgti globaliai, šalinti ne tik patį gedimą, bet ir jo priežastį, kad netektų antrą kartą stoti ant to paties grėblio.

– Ar visą laiką buvai toks smalsus?

– Ne. Mokykloje apie mane sakydavo „gabus, bet tingi“. Dabar labai gailiuosi, kad tuomet daug ko nesimokiau, su malonumu vartau mokyklinius vadovėlius. Vis dėlto žvelgiant iš dabartinės perspektyvos manau, kad ne tingėjau, o tiesiog mokytojams nepavyko manęs sudominti.

– Neseniai Europos Komisija paskelbė planą žmonių gebėjimams stiprinti, kad šie labiau atitiktų darbo rinkos poreikius. Kaip manai, ar tai prisidės prie minėtų problemų sprendimo?

– Manau, kad taip. Bet taip pat Europos Sąjunga turėtų rūpintis, kaip užbėgti problemoms už akių ir kelti žmonių motyvaciją mokytis bei įgyti įvairių įgūdžių apskritai. Būtų tikslinga remti mokytojus ir skatinti jų motyvaciją mokyti. Būtų grandininė reakcija – ateina mokytojas su šypsena, pasitempęs, parodo, kad jo dalykas fainas, moksleiviai domisi, gilinasi, vėliau įgytus įgūdžius naudoja darbo rinkoje.

Ypač svarbus pradinis mokymas, kai įgūdžiai tik formuojasi. Jei geras mokytojas skatins, tau seksis, net jei ir nesi labai gabus. O jei mokytojas tave iš pat pradžių nuvertina, prarandama bet kokia motyvacija. Vaikiškas protas ir veikia vaikiškai – pradedi pykti ant įskaudinusio mokytojo ir tyčia nesimokai, esą dėl jo, o iš tikrųjų tik kenki sau.

Pradinių klasių mokytoja man kartą liepė garsiai skaityti tekstą. Kažkas neišėjo, ėmiau muistytis. Nieko nelaukusi ji pasakė: „Ai, sėsk, tu nemoki skaityti“. Man tas taip įstrigo, kad iki dvyliktos klasės bijodavau viešai skaityti. Atsistoji ir iškart prisimeni, kaip visa klasė iš tavęs juokėsi, mokytoja liepė sėsti pasakiusi, esą nieko iš tavęs nebus, susikaustai ir pasijunti, lyg tą akimirką tikrai nemoki skaityti…

Vėlesniais metais buvo toks atvejis su matematikos mokytoja. Vieno kontrolinio darbo metu stengiausi spręsti uždavinius ir gavau ketvertą. Kitą sykį nieko nedariau, nupiešiau smailą (šypsenėlę – aut. past.) ir vis tiek gavau ketvertą. Kokia gali būti motyvacija mokytis trečiam kartui?.. Nustojau stengtis ir kažką daryti.

– Kaip nieko nedarant pavyko baigti Zarasų „Ąžuolo“ gimnaziją, kurioje mokeisi?

– Nebaigiau, vienuoliktoje klasėje iš ten išėjau ir vidurinį mokslą įgijau profesinėje mokykloje. Iki tol mus, gimnazistus, mokytojai gąsdindavo, kad profkė yra tikras pragaras, ten papuolęs išeisi su treningais ir nuskusta galva (juokiasi, nes pats tuo metu buvo susivėlęs dredus – aut. past.). Gatvėje mane pasigavęs auklėtojas barėsi, ką aš padariau, kas iš manęs bus.

O tiesa ta, kad būtent ten dirbusių mokytojų dėka viskuo ėmiau labai domėtis, dvyliktą klasę baigiau dešimtukais. Kartais profesinio mokymo įstaigos Lietuvoje pernelyg nuvertinamos.

– Galiausiai baigei vadybos studijas Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje.

– Taip, bet iki šiol dar nė vienas darbdavys manęs nieko neklausė apie įgytą išsilavinimą, tuo labiau, kokią mokyklą baigiau, gimnaziją ar profkę. O tai jau mano šešta darbovietė, dirbu čia penkerius metus. Darbdaviui svarbi turima patirtis ir pomėgiai. Hobiai daug ką pasako. Tai reiškia, kad žmogus toje srityje turi gilesnių žinių, pats savarankiškai ir noriai domisi.

Tarkim, jei žmogus nuo vaikystės domisi kompiuteriais, greičiausiai jis bus daug vertingesnis už tai tik studijavusį. Gebėjimas mokytis savarankiškai, rasti reikiamą informaciją, ypač anglų kalba, šiandien iš visų įgūdžių yra turbūt pats vertingiausias.

– Kaip pavyko išmokti anglų kalbos?

– Žaidžiant strateginius kompiuterinius žaidimus. Būdavo, jungiesi su mikrofonu ir bendrauji su visu pasauliu. Būtent taip išmokau atskirti anglų kalbos akcentus. Pirmą kartą prisijungęs nieko nesupranti, visi karksi kaip paukščiai. Prireikia laiko, kol persilauži, o tada jau imi bendrauti. Kartu su kitais vykdai įvairias misijas, derini veiksmus: štai, dabar mes atseit užkursime laužą ir eisime medžioti elnio.

Vienas geras draugas mokykloje mokėsi vokiečių ir rusų kalbų, angliškai temokėjo pasakyti hi ir bye. Įkyrėjau jam su tais žaidimais ir skatinau mokytis anglų kalbos, išversdavau, ką komandos nariai jam rašydavo. Tiesa, iš pradžių draugas nesuprasdavo, ką jam liepdavo žaidime daryti, stovėdavo išsižiojęs, tad arba būdavo iškeiktas, arba tiesiog išmestas. Bet tai tik didino jo motyvaciją mokytis. Dabar angliškai kalba labai gerai.

– Ačiū už pokalbį ir įkvepiančius pavyzdžius!

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...