captcha

Jūsų klausimas priimtas

Generalinis prokuroras prašo Seimo panaikinti V. Gapšio neliečiamybę

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti „darbiečio“ Vytauto Gapšio neliečiamybę.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pasak generalinio prokuroro, V. Gapšys „už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, dviejų šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė 25 tūkst. eurų kyšį“.

Savo kreipimesi į Seimą E. Pašilis viešai teisės aktų neįvardijo, tačiau rašte Seimui nurodoma, kad tai – Pelno mokesčio įstatymo pataisos bei nutarimas dėl kelio Vilnius–Utena projekto.

Savo kreipimesi prokuroras pažymėjo, kad nusikalstamai veikai pakanka ir pažado veikti už atlygį, nepriklausomai nuo tolimesnių veiksmų, o šie V. Gapšio galimi veiksmai užfiksuoti kriminalinės žvalgybos informacijoje, liudininkų parodymuose.

„Prekyba poveikiu nustato, kad nusikalstama veika yra pats pažadas už kyšį paveikti asmenis, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, nepaisant kokie buvo tą pažadą davusio asmens veiksmai. Duomenų visuma, kurių pagrindu manoma, kad V. Gapšys galimai padarė sunkus korupcinius nusikaltimus, yra užfiksuota kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, liudytojų apklausos protokoluose ir kituose ikiteisminio tyrimo dokumetuose“, – sakė prokuroras.

Jis taip pat pranešė, kad įtarimai šiuo metu byloje yra pareikšti dviem asmenims, t. y. koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir eksparlamentarui Eligijui Masiuliui. Vėliau kalbėdamas žurnalistams generalinis prokuroras sakė, kad įtarimai gali būti pateikti ir daugiau asmenų, bet nenurodė nei jų skaičiaus, nei kitų detalių.

„Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veikų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar dviem asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės“, – sakė prokuroras.

„Kol kas yra pirminiai ikiteisminiai duomenys, gali šiek tiek ir padaugėti asmenų, yra dar keletas asmenų, kurie galbūt neturi imuniteto“, – vėliau žurnalistų klausiamas, ar byloje yra daugiau įtariamųjų, atsakė prokuroras. Perklaustas, ar jiems pateikti įtarimai, prokuroras atsakė: „Ne visiems“.

Prašomas paaiškinti, dėl kokių konkrečiai projektų, balsavimų galėjo būti daroma įtaka, generalinis prokuroras ragino neabejoti teisėkūros procesu, pabrėždamas, kad nusikaltimo sudėčiai pakanka susitarimo, nebūtina tuos veiksmus atlikti.

„Yra neatsakinga sieti Seimo narių balsavimą ir galimą įtarinėjimą nusikalstamu poveikiu, tikrai taip nereiktų. Nusikaltimo sudėčiai pakanka pilnai susitarimo, pažado, čia nereiktų į kitas stadijas (eiti)“, – sakė E. Pašilis.

Prokuratūros rašte Seimui teigiama, jog „V. Gapšys nuo praėjusių metų rugsėjo 28 dienos iki šių metų sausio 22 dienos Vilniuje vykusių susitikimų metu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, t. y. už įtaką Darbo partijos frakcijos nariams ir asmenišką balsavimą Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą bei priimant Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena projekto – tiesiogiai savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį – 25 tūkst. eurų“.

Prokuratūros duomenimis, 25 tūkst. eurų kyšį parlamentaras esą gavo per politinės reklamos nuolaidas. Įtariama, kad vienu atveju tai atlikta per bendrovę, kuri buvo įgaliota atstovauti partijos interesams transliuojant per televiziją politinę partijos reklamą, suteikus 10 tūkst. eurų nuolaidą už dvejose šio koncerno valdomose televizijose transliuotą politinę reklamą. Dar 15 tūkst. eurų – per galbūt apsimestinę paramos sutartį tarp vienos viešosios įstaigos ir koncerno valdomos bendrovės.

Prokurorų rašte teigiama, kad ši „apsimestinė paramos sutartis“, tarpininkaujant V.Gapšiui ir R.Kurlianskiui, sudaryta tarp „MG Baltic“ valdomos įmonės „Mitnija“ ir viešosios įstaigos „Meno ir sporto projektai“.

Seimo statutas numato, kad po generalinio prokuroro pranešimo Seime sudaroma tyrimo komisija. Išklausiusi prokuratūros atstovą bei parlamentarą, kurio imunitetą prašoma panaikinti, komisija teikia Seimui rezoliucijos projektą su siūlymu, ar tenkinti generalinio prokuroro prašymą. Jei rezoliucijos projekte numatoma panaikinti Seimo nario imunitetą, jam priimti reikia ne mažiau kaip pusės Seimo narių balsų „už“, tai yra ne mažiau kaip 71.

V. Gapšys šiuos įtarimus neigia ir sako nematantis pagrindo dėl jų naikinti imunitetą.

Generalinės prokuratūros kontroliuojamame Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame tyrime dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu V. Gapšys yra apklaustas specialiuoju liudytoju. Jo neliečiamybę prokurorai siekia panaikinti, nes imunitetas neleidžia patraukti Seimo nario baudžiamojon atsakomybėn.

Tame pačiame ikiteisminiame tyrimai įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui ir eksparlamentarui E. Masiuliui.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Įtarimai V. Gapšiui paėmus kyšį

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close