captcha

Jūsų klausimas priimtas

Augančios gyvūnų populiacijos Lietuvoje džiugina ne visus

Šalyje auga stambiųjų gyvūnų populiacijos, o medžiotojai norėtų, kad būtų leista labiau reguliuoti vilkų skaičių. „Vilkų populiacija gerokai išaugo, nes valstybės institucijos yra veikiamos suklaidintos visuomenės, užsikrėtusios grynąja meile vilkams. Dažniausiai ta meilė pasireiškia, kai gyveni ant šaligatvio ar asfalto ir vilkas matytas tik kompiuterio ekrane“,  – LRT.lt teigia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidento pavaduotojas Eugenijus Tijušas. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas atkerta, kad populiacijos valdymo planą sukūrė ne politikai, o mokslininkai.
A. Dumčiaus nuotr.
A. Dumčiaus nuotr.

Kantrybės taurę perpildė atvejis Šiauliuose

LRT.lt E. Tijušo pasiteiravus, ką dabartinė valdžia per ketverius metus davė miško žvėrims, medžiotojas tikino, jog iš valdžios nieko per daug ir nesitikima.

„Mes neįpratę skaičiuoti gyvūnų populiacijų būklės kadencijomis. Iš valdžios nieko daugiau neprašoma ką nors duoti, tik netrukdyti. Trukdyti tikrai netrukdė, o maras – ne valdžios problema ir su politika to nereikėtų sieti. Per laiką keitėsi daug kadencijų, buvo jų įvairių krypčių. Labai svarbus dalykas buvo Lietuvos medžioklės įstatymas, įsigaliojęs nuo 2002-ųjų. Jis įnešė stabilumo į medžioklę ir leido viską subalansuoti, atitiko daugiau ar mažiau visų interesus – visų pirma, gyvūnų, taip pat – žemės ir miškų savininkų, galiausiai – medžiotojų“, – pasakojo E. Tijušas.


Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos duomenys

Aplinkos viceministras L. Jonauskas tikino, jog gyvūnų populiacijos augimas ypač jaučiamas pastaraisiais metais.

„Aš tai siečiau su sugriežtinta aplinkosaugine kontrole ir atsakomybe. Viską vainikavęs ir kantrybės taurę perpildęs atvejis buvo Šiauliuose, kai buvo iššaudyta keliolika elnių, stirnų, o brakonieriai galėjo išsipirkti simbolinėmis baudomis. Tuomet buvo akivaizdu, kad brakonieriauti apsimoka. Gali dešimt kartų eiti medžioti tokiu pramoniniu būdu ir pardavinėti žvėrieną, kuri yra ganėtinai brangi, o supirkimo kainos – didelės. Tikėtis, kad aplinkosauga pačiups, buvo labai maža tikimybė. Kitaip tariant, buvo skatinama, kad tie žmonės eitų ir brakonieriautų“, – apibendrino L. Jonauskas.


Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos duomenys

Anot viceministro, kai sistema buvo sureguliuota iš naujo, atsirado ir didesnė atsakomybė. Vis tik, pasak L. Jonausko, milžiniškos baudos – dar ne viskas.

„Jei niekas nekontroliuos ir nebaus, nepasieksime norimo rezultato. Sustiprinome kontrolę, įsteigėme dispečerinę, sukūrėme daugybę kitų priemonių. Aplinkosauginę kontrolę padarėme realią, matomą ir įgyvendinamą. Atsirado ir baisi sankcija – priemonių konfiskavimas. Be automobilio negali nušauto briedžio, stirnos ar šerno parsinešti ar parsivežti visuomeniniu transportu, todėl brakonieriavimo procesui būtina naudoti automobilį. Jis yra konfiskuojamas. Tai – mūsų laimėjimai, ir jie smarkiai prisidėjo prie to, kad brakonieriavimas taptų arba tų, kurie yra naivūs ir tikisi, kad nepagaus, arba didelių adrenalino fanatikų reikalas“, – aiškino L. Jonauskas.


Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos duomenys

Nori šaudyti daugiau vilkų

Kaip LRT.lt kalbėjo L. Jonauskas, didėjančios gyvūnų populiacijos džiugina ne visus. „Elninių gausa grasina žala miškininkams, privačių miškų savininkams, valstybės įmonėms ir miškų urėdijoms. Baisiausia, kai žvėrys išbėga į kelią ir susiduria su transporto priemonėmis. Sugadinami automobiliai, o blogiausia, kad kartais tai pareikalauja ir žmonių gyvybių. Ypatingai pavojingi susidūrimai su briedžiais – jie dideli, sunkūs. Partrenkus briedį, jis krinta ant automobilio, todėl kai kuriais atvejais tai yra pražūtinga vairuotojui“, – tęsė L. Jonauskas.

Aplinkos ministerija esą visuomet rekomenduoja didinti sumedžiojimo kvotas, ypač stirnoms, elniams, briedžiams. Kaip sako L. Jonauskas, tos kvotos kasmet turėtų didėti.


Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos duomenys

Vis tik, kaip pastebi E. Tijušas, medžiotojai norėtų, kad vilkų populiacija būtų reguliuojama protingai. „Daugiau reikėtų dėkoti visuomenininkams, įsimylėjusiems vilkus. Vilkų populiacija gerokai išaugo, nes valstybės institucijos, veikiamos suklaidintos visuomenės, užsikrėtusios grynąja meile vilkams. Dažniausiai ta meilė pasireiškia, kai gyveni ant šaligatvio ar asfalto ir vilkas matytas tik kompiuterio ekrane.

Vilkų populiacija Lietuvoje klesti, kitaip nepavadinsi. Mes norėtume, kad leistų protingai reguliuoti – nei išnaikinti, nei iššaudyti. Šiuolaikinės medžioklės vienas iš principų – medžioti taip, kad gyvūnai būtų išsaugoti ir tausojami, liktų visos reikalingos rūšys ir būtų protingas jų kiekis“, – LRT.lt komentavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidento pavaduotojas.

Aplinkos ministro įsakymu „Dėl Vilkų sumedžiojimo per 2015-2016 m. medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ buvo patvirtintas 60 vilkų sumedžiojimo limitas. 

Aplinkos viceministras L. Jonauskas atremia medžiotojų kritiką ir tikina, jog vilkų populiacijos valdymo planą sukūrė ne politikai, o mokslininkai.

„Pasiūlymas protingai reguliuoti reiškia, kad turėtų būti atsižvelgiama į daugybę kriterijų, pirmiausia – apskaitos duomenis. Yra sukurtas vilkų populiacijos valdymo planas. Jį sukūrė ne politikai, o mokslininkai, kurie yra pasakę, kokios populiacijos Lietuvai reikia, kad ji būtų gyvybinga ir nekiltų rizikos, kad gali išnykti. Mes kvotas nustatinėjame būtent pagal šį dokumentą. [...] Vasarą, kai vilkės moko vilkiukus medžioti, atitinkamai padaugėja išpuolių prieš žmonių laikomus galvijus. Jei būna didelė žala, medžiotojai gali kreiptis ir jiems išduodame leidimą, gali sumedžioti tuos vilkus ir ne sezono metu“, – aiškino L. Jonauskas.

Kaip teigia Aplinkos viceministras, susiduriama su kita problema – sudėtinga tiksliai suskaičiuoti vilkų skaičių. „Paskutiniais metais buvo didžiulė problema, kad nebuvo sniego ir nesuskaičiavome vilkų. Matyt, reikės nustatyti kvotą pagal visus kitus kriterijus, ne pagal pėdsakais paremtą vilkų skaičiavimą“, – svarstė L. Jonauskas.

2017-ųjų balandį – ne daugiau kaip 25 tūkst. šernų

Lietuvoje užfiksavus afrikinį kiaulių marą, šalyje buvo nutarta gerokai sumažinti šernų populiaciją. Lietuvoje, naujausios apskaitos duomenimis, šiuo metu yra beveik 21 tūkst. (20 839) šernų. Ši apskaita buvo surengta vasario 15–29 d. visoje šalies teritorijoje vykdant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus sprendimą, priimtą dėl afrikinio kiaulių maro plitimo pavojaus.


Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos duomenys

Apskaitos tikslas – nustatyti, kiek šiuo metu šernų yra Lietuvoje ir kiek jų reikėtų dar sumedžioti, kad 2017 m. balandžio 15 d. šernų populiacijos tankumas medžioklės plotuose nebūtų didesnis kaip 0,5 šerno vienam kvadratiniam kilometrui, o visoje šalyje būtų ne daugiau kaip 25 tūkst. šernų. Pastaroji apskaita parodė, kad jau dabar daugelyje savivaldybių šernų tankumas yra mažesnis nei 0,5 šerno ir tik 9 savivaldybėse šis rodiklis šiek tiek (0,535–0,677 šerno) viršija siektiną, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

„Šie skaičiai nereiškia, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, – kad viskas jau padaryta ir galima ramiai laukti nieko neveikiant. Švelni žiema ir kitos palankios gamtinės sąlygos, tikėtina, lems gausias šernų vadas, ir jų vėl ims daugėti. Todėl medžiotojai turėtų ir toliau aktyviai šernus medžioti, kad šių gyvūnų būtų ne daugiau, negu numatyta, ir taip užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui plisti.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...