captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Linkevičius: delsimas priimti sprendimą dėl bevizio režimo suteikimo Gruzijai turi savo kainą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius birželio 20 dieną dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje Liuksemburge. Susitikimo metu aptarti Arkties, Sahelio, Makedonijos, Artimųjų Rytų taikos proceso, bevizio režimo suteikimo Gruzijai klausimai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nepriėmus sprendimo dėl bevizio režimo suteikimo Gruzijai birželio 10 d. vykusioje Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje, tolesnės diskusijos URT šiuo klausimu paprašė Lietuva, Latvija ir Estija. Birželio 9 d. Lietuvos iniciatyva ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicai Mogherini bei Nyderlandų užsienio reikalų ir migracijos ministrams išsiųstas Rumunijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos užsienio ir vidaus reikalų ministrų bendras laiškas, kuriame prašoma kuo greičiau Gruzijai suteikti bevizį režimą.

URT diskusijos metu ministrai aptarė politinę vizų režimo liberalizavimo su Gruzija svarbą bei galimas neigiamas tolesnio sprendimo atidėjimo pasekmes. L. Linkevičius pabrėžė, kad delsimas priimti sprendimą dėl vizų liberalizavimo Gruzijai turi savo kainą – pirmiausia, keičiasi dinamika vidaus politikoje prieš parlamento rinkimus Gruzijoje spalio mėnesį; antra, kai ES žodžiai prasilenkia su veiksmais, ES praranda savo patikimumą; trečia – motyvuodami ES Rytų partnerius vykdyti reformas, savo politiką regione grindžiame principu – „daugiau už daugiau“, tad delsimas vykdyti įsipareigojimus iš savo pusės mažina ES, kaip reformų katalizatoriaus, vaidmenį.

Užsienio reikalų tarybos metu vykusio dvišalio pokalbio tarp Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministru metu, Frankas-Walteris Steinmeieris pabrėžė, kad interpretacijos spaudoje neturėtų kelti abejonių dėl Vokietijos indėlio į Baltijos regiono saugumą. „Vokietija tvirtai vykdys visus savo įsipareigojimus, prisiimtus artėjant NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

L. Linkevičius Užsienio reikalų taryboje priminė, kad svarbu laikytis kovo mėnesį sutartų bendradarbiavimo su Rusija principų, kurie apima Minsko susitarimų įgyvendinimą, santykių su ES Rytų partneriais stiprinimą, ES atsparumo didinimą (energetinio saugumo, kovos su hibridinėmis grėsmėmis, strateginės komunikacijos ir kitose srityse), paramą Rusijos pilietinei visuomenei ir selektyvų bendradarbiavimą su Rusija. „Pažanga turi būti matoma apžvelgiant visus penkis principus, negalime apsiriboti bendradarbiavimo su Rusija stiprinimu ir bendradarbiavimo sričių plėtimu“, – sakė ministras.

Ministrų diskusija dėl ES politikos Arkties regione rėmėsi 2016 m. balandžio 27 d. išplatintu Komunikatu dėl integruotos Europos Sąjungos Arkties  politikos, kuriame siūloma sustiprinti regione vykdomą veiklą, daugiausia dėmesio skiriant klimato kaitai, aplinkos apsaugai, darniam vystymuisi ir tarptautiniam bendradarbiavimui.

Ministrai aptarė situaciją Sahelio regione. F. Mogherini pristatė birželio 17 d. vykusio ES ir G5 Sahel šalių grupės susitikimo rezultatus – sutarta dėl reguliarių ES ir G5 ministrų lygmens susitikimų, o techniniame lygmenyje darbas bus telkiamas ties trimis kryptimis: kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; migracijos srautų suvaldymu ir kova su prekybos žmonėmis tinklais; klimato kaita.

Susitikime Paryžiuje dėl Artimųjų Rytų taikos proceso dalyvavę ES, JAV, Jungtinių Tautų ir Arabų šalių atstovai priėmė Bendrąjį komunikatą, kuriame išreiškė paramą dviejų valstybių sprendimui ir sutarė iki 2016 m. pabaigos įgyvendinti antrąjį Paryžiaus konferencijos etapą – surengti Taikos konferenciją, į kurią būtų kviečiamos ir abi konflikto pusės – Izraelis ir Palestina. URT metu ES ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl birželio 3 d. vykusios Paryžiaus taikos konferencijos rezultatų. Tikimasi, kad vienas kitą papildantys procesai galiausiai atves prie taikos derybų atnaujinimo.

Ministrai aptarė situaciją Makedonijoje, kur nuo 2015 m. pavasario tebesitęsia politinė krizė, o Komisija sustabdė nuo 2009 m. šešis kartus iš eilės šaliai teiktą rekomendaciją pradėti derybas dėl narystės ES. Ministrai sutiko, kad Makedonijos politiniai lyderiai turi imtis atsakomybės ir įgyvendinti pernai Pržino susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, tuo tarpu ES turi išlaikyti savo įsitraukimą, nuoseklų darbą ir pagalbą padedant šaliai grįžti į reformų kelią, rašoma pranešime spaudai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close