captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas: Raseinių meras įstatymų nepažeidė

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį paskelbė, kad Raseinių meras „darbietis“ Algirdas Gricius įstatymų nepažeidė ir priesaikos nesulaužė.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Tai baigta pirmoji byla Lietuvoje, susijusi su bandymu atstatydinti iš pareigų tiesiogiai išrinktą merą.

Mero oponentai savivaldybės vadovą kaltino tuo, kad teismuose jis reiškė savo, o ne tarybos poziciją.

Tačiau teismas pabrėžė, kad meras yra vienintelis subjektas, kuriam suteikta teisė atstovauti savivaldybei, todėl turėjo teisę pasirinkti savarankišką poziciją.

„Mes pripažinome, kad jis, pasirinkdamas tą poziciją, kurią jis pasirinko teisme, įstatymų – nes jam įstatymai suteikė tokią teisę – nepažeidė“, – BNS sakė LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos pirmininkas Romanas Klišauskas.

Anot jo, Raseinių savivaldybės naujosios valdančiosios daugumos inicijuota apkalta buvo grindžiama sausio 28 dienos tarybos sprendimu, kuriuo meras „buvo įpareigotas užimti atitinkamą poziciją teisme nagrinėjamose bylose“ dėl mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus atleidimo. Naujos koalicijos atstovai kaltina merą, kad šis, teikdamas atsiliepimą teismui, veikė tarybos vardu be jos žinios.

„Jo pateiktas atsiliepimas neatspindėjo tarybos pozicijos“, – BNS sakė Raseinių savivaldybės tarybos narys liberalas Rosvaldas Kunickas.

„Galvoju, kad teismas priėmė teisingą sprendimą. Manau, kad pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, mero institucija įgavo tam tikras kitas funkcijas, įsipareigojimus ir įpareigojimus iš rinkėjų, ką šiandien ir konstatavo teismas“, – BNS sakė meras A. Gricius.

Kitą savaitę LVAT nagrinės dar vieną Raseinių savivaldybės tarybos skundą prieš A. Gricių. Jame jis taip pat kaltinamas sulaužęs priesaiką, nes gruodį į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukė klausimo dėl vicemerės ir administracijos vadovo atleidimo, taip pat nepasirašė tarybos sprendimų tą pačią dieną, kai vyko tarybos posėdis.

Meras ir šiuo atveju laikosi pozicijos, kad įstatymų nepažeidė.

„Įstatyme nėra numatyta, mūsų reglamente numatyta, kad per penkias darbo dienas reikia pasirašyti, ką aš ir padariau – per penkias dienas pasirašiau ir protokolą, ir tarybos sprendimus. O neįtraukimas į tarybos posėdį buvo dėl to, kad neteisingai buvo parengtas tarybos sprendimo projektas“, – poziciją dėstė A. Gricius.

Šiuo metu taryboje naujoji valdančioji dauguma nėra delegavusi naujų administracijos direktoriaus bei vicemero, nes jų kandidatūrų naujajai koalicijai nepavyksta suderinti su meru. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, kandidatus į šias pareigas tarybai teikti turi būtent meras.

„Sakyčiau, iš esmės savivaldybės projektai įgyvendinami, darbas vyksta normaliai, visa ūkinė veikla vyksta, galbūt yra daugiau trikdžių politinių nesutarimų sferoje. Esu pasakęs, kad tai yra postai, kurie turi būti ne tik politinio, bet ir asmeninio pasitikėjimo. Kada rasime bendrą kandidatą, kuriuo aš tikrai kaip meras galėsiu pasitikėti (...), tikrai priimsime tam tikrą sprendimą“, – teigia meras.

Taryba kovo 10 dieną nusprendė, kad meras A. Gricius pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, nevykdė jam priskirtų funkcijų, tokiu būdu jis galėjo sulaužyti priesaiką. Jis esą apribojo tarybos kompetenciją ir trukdė iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių, delsė pasirašyti tarybos priimtus nutarimus.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina LVAT išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.

Po pernai kovą vykusių savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close