captcha

Jūsų klausimas priimtas

Besijungiančių VDU ir LEU atstovai: aukštasis mokslas Lietuvoje turėtų būti nemokamas

Jau neabejojama, kad 15 universitetų Lietuvai – per daug. Nuo 2000 m. iki 2020 m. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas jaunuolių mūsų šalyje sumažės net 50 proc. Todėl vienintelė išeitis – universitetams jungtis. Pirmieji tam ryžosi Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetai. Jų atstovų teigimu, Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti nemokamas. Pasak VDU rektoriaus, tai įmanoma jau 2020 metais, jei valstybės finansavimas aukštajam mokslui nebus sumažintas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Siekiant proveržio ir permainų šalies politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime reikalingos reformos švietimo sistemoje – privalome siekti darnios aukštojo mokslo sistemos raidos, ypač humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Esame įsitikinę, kad Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų jungimasis padėtų sustiprinti mokslo ir studijų potencialą šiose srityse. Artėjant Lietuvos valstybingumo ir VDU (1922 m.) šimtmečiams turime unikalią progą siekti pokyčių“, – savo neseniai išplatintame pareiškime pažymėjo VDU tarybos pirmininkas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir LEU tarybos pirmininkas, UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Algirdas Juškevičius.

Šių metų balandį universitetų jungimuisi pritarė vyriausybė, o gegužės 25 d. – ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Konsolidaciją palankiai įvertino abiejų universitetų tarybos ir senatai.  

Būtina paskubinti aukštojo mokslo reformą

Prezidentas V. Adamkus, bent kartą per mėnesį besilankantis VDU, įsitikinęs, kad būtina kuo skubiau pertvarkyti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, numatant, kokių profesijų specialistų reikia labiausiai. Buvęs šalies vadovas mano, kad dėl emigracijos stipriai sumažėjus gyventojų skaičiui Lietuvai tiek universitetų jau nebereikia, todėl reikėtų rasti tinkamus sprendimus, kaip jie galėtų jungtis.

Pasak H. A. Juškevičiaus, jau dešimt metų diskutuojame apie Lietuvos universitetų sistemos ydas, tačiau kol kas nepadaryta jokių sprendimų šiai problemai išspręsti.

„Be to, būtina susirūpinti tuo, kad jau kitais metais mūsų šalyje truks matematikos, chemijos, informatikos ir fizikos mokytojų. Taip pat reikėtų suvaldyti atsirandančią žalingą tendenciją, kai chemijos ar fizikos specialybes turintys žmonės, kelis mėnesius papildomai pasimokę, ryžtasi dirbti pedagogais. Prancūzijoje, pavyzdžiui, tam tikrų specialybių specialistai, panorę dirbti mokytojais, privalo dar papildomai baigti dvejų metų studijas ir tik po jų gauna tokią teisę“, – kalbėjo H. A. Juškevičius, jau 25 metus gyvenantis Paryžiuje.

Be to, jis įsitikinęs, kad aukštasis mokslas Lietuvoje turėtų būti nemokamas. H. A. Juškevičius teigė manąs, jog viena iš priežasčių, kodėl nemažai lietuvių, baigusių mokyklas, išvažiuoja studijuoti į užsienį yra ta, kad jie neįstengia tėvynėje susimokėti už aukštąjį mokslą.

„Kodėl studijos Paryžiaus Sorbonos universitete nemokamos, o Lietuvos universitetuose – brangiai apmokamos? Juk dėl to prarandame daugybę gabių jaunų žmonių. Kažin ar tie, kurie šimtukais baigia mokyklas, pasilieka studijuoti Lietuvoje“, – svarstė H. A. Juškevičius.

Studentų skaičius katastrofiškai mažėja  

VDU rektorius Juozas Augutis teigė esąs įsitikinęs, kad Lietuvos universitetai neabejotinai privalės persitvarkyti, nes studentų skaičius katastrofiškai kasmet mažėja. „Todėl išlaikyti tiek vietų ir programų, kiek yra šiuo metu universitetuose, tikrai netikslinga. Universitetai turi konsoliduotis“, – įsitikinęs J. Augutis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad susijungti VDU ir LEU paskatino kasdien apsinuoginanti labai opi šalies problema – naujosios kartos mokytojų stygius.

Kiek Lietuvai pakaktų universitetų?    

Paklaustas, kiek, žvelgiant į ateitį, Lietuvai pakaktų universitetų, J. Augutis tiesaus atsakymo neturėjo: „Ne universitetų skaičius gali nulemti šalies intelektualinį lygį. Reikėtų pirmiausiai apskaičiuoti universitetų uždarymo arba susijungimo sąnaudas. Kaip besvarstytume, Lietuvoje turėtų būti du klasikiniai universitetai – Vilniaus universitetas ir VDU. Lygiai taip pat turėtų išlikti du technologijų universitetai Vilniuje ir Kaune. Specializuoti universitetai taip pat galėtų vienaip ar kitaip išlikti. Opiausias klausimas būtų – ką daryti su regionų universitetais?“

Kalbėdamas apie VDU ir LEU apsijungimą, J. Augutis teigė manantis, jog šis procesas galėtų baigtis 2019 m., tačiau linkėtų, kad baigtųsi anksčiau.

VDU rektorius paneigė kalbas, kad daugelis universitetų rektorių laikosi įsikibę savo kėdžių ir todėl nenori esminių aukštojo mokslo reformų. Pasak J. Augučio, jei tik tai stabdytų reformą, tai visi rektoriai susirinktų prie vyriausybės ir sudėtų savo įgaliojimus.

Stojimo balo padidinimas grėstų valstybės bankrotu 

Primindamas, kad prieš 2000 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstodavo 40–44 tūkst. studentų, o 2020 m. jų tikimasi tik apie 20 tūkst., VDU rektorius atkreipė dėmesį, kad, jeigu stojimo į aukštąsias balas bus padidintas, pvz., iki 4, tuomet įstojančiųjų studentų gali sumažėti ir iki 9 tūkst.

„Tai jau būtų katastrofa, prilygstanti valstybės bankrotui, nes, esant tokiam mažam kiekiui žmonių, siekiančių aukštojo mokslo, nebepajėgtų atsinaujinti valstybės valdymo sritis, mokyklų kolektyvai bei kitos sritys“, – įsitikinęs J. Augutis.

Jis pritarė H. A. Juškevičiaus minčiai, kad reikėtų Lietuvoje siekti nemokamo aukštojo mokslo. Jeigu iki 2020 m. valstybės finansavimas aukštajam mokslui nebūtų sumažintas, tai, pasak J. Augučio, tuo metu stojantys į aukštąsias mokyklas jaunuoliai jau galėtų mokytis nemokamai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...