captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona kuriasi ant kapų

Klaipėdos prieigose laisvoji ekonominė zona kyla ant senųjų krašto gyventojų kapų. Pramoninėje teritorijoje yra likusios bent keturios senųjų kaimų kapinaitės. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Klaipėdos prieigose laisvoji ekonominė zona kyla ant senųjų krašto gyventojų kapų. Pramoninėje teritorijoje yra likusios bent keturios senųjų kaimų kapinaitės. Šiandien tik viename plotelyje vizualiai galima atpažinti buvus laidojimo vietas. Kitos gali būti jau užstatytos.

Suprojektavo ant kapų

Prieš pradedant Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) planavimo darbus, valdymo bendrovės vadovybė tikina užsakiusi istorinius vietovės tyrimus.

Istorikė Zita Genienė nustatė, kad Klaipėdos LEZ yra ketverios XVIII–XX a. kapinaitės. Tačiau dabartiniame kraštovaizdyje jos sunkiai atsekamos, nes esą detalesnės informacijos apie tų kapinaičių įkūrimą, naudojimą bei dislokacijos vietą nėra.

Tačiau kaip galėjo atsitikti, kad LEZ teritorijoje liko nepastebėtos Lypkių kapinės, kuriose žmonės laidoti dar XX amžiaus pirmoje pusėje, šiandien niekas atsakyti negali.

Pramoninėje teritorijoje Lypkių kapinių vietoje yra suprojektuoti 3 vienodo dydžio sklypai, kiekvienas po vieną hektarą. Jų paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų statyba. Šie sklypai esą suformuoti Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu ir pripažinti valstybinės svarbos ekonominiu projektu.

Investuotojams nepatiks

Būtent prieš šiuos projektavimo darbus ir nustatyta, kad sklype yra kapinaitės.

„Mums buvo pasiūlyta palaikų nejudinti, tad nusprendėme pažymėti tų kapinaičių vietą, nepaisant to, kad jos išdarkytos. Daugiau su jomis mes nieko nedarysime“, – teigė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas.

Kitur esą jokių kapinių buvimo pėdsakų nerasta. R. Bakas pripažino, kad, palikus Lypkių kapines senoje vietoje ir kartu formuojant sklypus naujoms įmonėms, atsiranda nemažai keblumų.

„Nežinau, ar kokia įmonė norės turėti savo kieme kapines, kad ir atitvertas. Galimas dalykas, kad toje vietoje teks peržiūrėti investicijų strategiją“, – apgailestavo R. Bakas.

Pradingo užmaršty

300 ha apimančiame LEZ kažkada buvo Lypkių, Budrikų, Laužų, Šušeikių, Švepelių kaimai, tad turėtų būti mažiausiai keturios senųjų kaimų kapinės.

Vienų kapinaičių vieta pažymėta net 1936 m. Vokietijos generalinio štabo plane. Jos yra netoli Lypkių (Liebken). Tokį žemėlapį, pasak istoriko Dainiaus Elerto, turi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto biblioteka, Mažosios Lietuvos muziejus.

Vien Lypkių kaime buvo dvejos kapinės. Tačiau jų buvimo ženklai šiandien labai menki.

„Stebėtina, kaip kuriant LEZ nebuvo parengti visos teritorijos urbanistiniai istoriniai tyrimai, kuriuose turėtų atsispindėti ir kapinaitės. O planuojant tokią teritoriją į tai reikėtų atsižvelgti. Kelios dešimtys kvadratinių metrų senųjų kapinių iš esmės juk nieko nekeistų“, – teigė D. Elertas.

Išniekinta vieta

Tos vienintelės dar įžvelgiamos kapinės Lypkiuose šiandien atrodo šiurpiai: mėtosi pavieniai antkapiniai akmenys, keli kaulai, viduryje matosi ne taip seniai kasinėtas plotas, o aplinkui viskas nudergta išmatomis.

„Neapibrėžtas kapinių statusas čia leidžia daryti ką nori“, – liūdnai konstatavo D. Elertas.

Pernai LEZ valdymo bendrovė užsakė atlikti šios vietos archeologinius tyrimus.

Archeologai aptiko dviejų kapų akmeninių postamentų dalis bei kelis geležinių tvorelių atraminius stulpelius. Žemės paviršius tyrimų vietoje buvo kažkieno iškasinėtas, aptiktos aštuonios duobės.

Vienos duobės dugne pusantro metro gylyje aptikta šlifuoto rausvo granito antkapinės plokštės dalis su išlikusiu užrašu vokiečių kalba: „geb.23. Mai.186 gest.2.Nov.1918“.

Šalia archeologai aptiko dar dviejų kapo duobių kontūrus. Po konsultacijos su Mokslinės archeologinės komisijos pirmininku dr. Gintautu Zabiela konstatuota, kad tai nesuardyti XX a. pradžios kapai.

Remiantis archeologinės etikos principu buvo apsiribota daline šių kapų dokumentacija ir atsisakyta minties juos visai atidengti. Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad toje vietoje buvo XIX–XX amžiaus pradžios kaimo kapinės.

Jos buvo įrengtos ant nedidelės aukštumos ir užėmė apie 15 arų. Kapinėse galėjo būti 10–15 kapų. Spėjama, kad didžioji dalis jų yra išplėšti ar sunaikinti.

Reikia paženklinti

Paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas patvirtino, kad tikrai ten buvo kasinėta.

„Pernai spalį LEZ‘as užsakė archeologinius tyrimus, kuriais siekta išsiaiškinti padėtį senosiose kapinėse, kiek ten tų kapų liko, ir apibrėžti jų ribas. Ten liūdnas vaizdas, ir karjeras iškasinėtas, ir gyvuliai buvo laidojami“, – pasakojo L. Kavaliauskas.

Tačiau tos kapinės niekaip nepažymėtos. Tuo pagal įstatymus turi rūpintis Klaipėdos miesto savivaldybė, nes kapinės yra jos teritorijoje.

„Lypkių ir Švepelių planus neseniai žiūrėjau, mačiau, kad ten yra pažymėtos kapinės, bet jų pas mus apskaitoje nėra. O dokumentuose, kuriuos perėmėme iš Klaipėdos rajono, tos kapinės net neįrašytos“, – tvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Butkuvienė.

Paveldosaugininkai pasiūlė LEZ valdytojams tiesiog palikti tą mažą Lypkių kapinių plotelį kaip žaliąją zoną.

Tačiau šis variantas LEZ valdytojams nelabai tiko. Pernai spalio pradžioje Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė raštu kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę ir Kultūros paveldo departamento vadovę Dianą Varnaitę dėl jų teritorijoje buvusių Lypkių kapinaičių iškėlimo.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close