captcha

Jūsų klausimas priimtas

Grėsmingi kaltinimai politikams ar teisėjams dažnai baigiasi šnipštu

Seime iš pradžių nuskamba grėsmingi prokuroro žodžiai, bet paskui įsivyrauja ramybė. Taip neretai baigiasi istorijos, kai Seimas panaikina politikų ar teisėjų teisinę neliečiamybę. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Seime iš pradžių nuskamba grėsmingi prokuroro žodžiai, bet paskui įsivyrauja ramybė. Taip neretai baigiasi istorijos, kai Seimas panaikina politikų ar teisėjų teisinę neliečiamybę.

Formuluotė visada vienoda

„Prašau leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti arba kitaip suvaržyti jo laisvę“, – tokiais žodžiais savo prašymą baigia generalinis prokuroras, atvykęs į Seimą prašyti teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Šios kadencijos Seimas išgirdo ne vieną tokį prašymą ir dažniausiai duodavo sutikimą. Tačiau griežčiausios prokurorų kardomosios priemonės nesulaukė nė vienas įtariamasis.

Tokių pavyzdžių daug. Naujausias – konservatorius Vitas Matuzas.

Šiam politikui mesti grėsmingi kaltinimai: piktnaudžiavimas, nusikalstamos grupės organizavimas, dokumentų klastojimas, netgi pinigų grobstymas. V. Matuzui gresia net 8 metai nelaisvės.

Likę bylos, su kuria siejamas šis politikas, „veikėjai“ buvo ar tebėra suimti. Paskutinis toks – lobistas Andrius Romanovskis, sulaikytas prieš kelias dienas.

Tačiau pats Seimo narys nėra nei sulaikomas, nei suimamas, nei sodinamas į kalėjimą, nors generalinis prokuroras gavo Seimo leidimą suvaržyti V. Matuzo laisvę.

Įtariamieji vaikšto laisvėje

30 tūkst. litų kyšio ėmimu kaltinamo buvusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno laisvė irgi lig šiol nesuvaržyta.

Seimas panaikino ir Panevėžio apygardos teismo teisėjo Rimanto Savicko teisinę neliečiamybę, tačiau jo byla dar nebaigta, buvęs teisėjas vaikšto laisvėje.

Padarius nusikaltimų kaltinamiems politikams ar teisėjams prokurorai dažniausiai uždraudžia išvykti iš šalies. Tačiau nė vienas jų nebuvo sulaikytas ar suvaržytas griežčiau.

Paprasti žmonės, padarę analogiškus nusikaltimus, kuriais kaltinami politikai ar teisėjai, neretai pūdomi kalėjimuose.

Niekur nepabėgs?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro tokia praktika nestebina. Pasak jo, tiesiog nebūtina taikyti griežčiausių sankcijų. „Pavyzdžiui, V. Matuzo atvejis. Kaip nurodė prokurorai, įrodymai prieš jį jau surinkti ir patvirtinti. Tai kokia prasmė tam žmogui suvaržyti laisvę? Ji varžoma tada, kad nepabėgtų, nepasislėptų, nedarytų poveikio kitiems bylos dalyviams. Bet jei tai yra teisėjas ar politikas, kaip jis pabėgs? Tai ne tie žmonės, kurie bėgs į Ispaniją ar kitur“, – samprotavo S. Šedbaras.

Be to, jis priminė, kad atėmus teisinę neliečiamybę dar nereiškia, kad politikas ar teisėjas yra nušalinamas nuo pareigų.

S. Šedbaras laikosi nuomonės, kad antrankių uždėjimas – parodomasis veiksmas ir to reikia imtis tik tada, kai tikrai būtina: „Ir to daryti nereikia ne tik prieš politikus ar teisėjus, bet ir prieš eilinius piliečius.“

Antrankiai vargu ar gresia

Generalinės prokuratūros atstovai nurodo, jog tai, kad nė vienam asmeniui, kuriam buvo panaikinta teisinė neliečiamybė, griežtos kardomosios priemonės nebuvo skirtos, ne prokurorų praktikuojama doktrina ar pozicija. Esą tai reiškia, kad nebuvo griežtos kardomosios priemonės skyrimo pagrindų, kurie numatyti Baudžiamojo proceso kodekse.

Į Seimą yra kreiptasi ir dėl Kauno teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo, neatmetant ir laisvės suvaržymo. Po savaitės parlamentarai balsuos, ar pritarti tokiam prokurorų prašymui.

Tačiau, kaip rodo praktika, menka tikimybė, kad N. Venckienė galėtų būti suimta. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close