captcha

Jūsų klausimas priimtas

Perspėjo, kuo gali baigtis ilgesnis pasėdėjimas ant šalto akmens

Nedidelis šlapimo kiekis išteka juokiantis, kosėjant, čiaudint ar sportuojant, dirbant fizinį darbą. Tačiau jei noras šlapintis užeina labai staigiai, šlapinamasi aštuonis ir daugiau kartų per dieną, du ir daugiau kartų per naktį, šlapinantis jaučiamas skausmas, ne visada pavyksta pasišlapinti, jaučiate skausmą ar šlapimo srovė silpnėja ar trūkinėja – metas sunerimti.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šlapimo nelaikymas buvo aprašytas jau Senovės Egipte, Imhotempo papiruse (apie 2700 m. pr. Kr.). Hipokratas savo darbuose aprašė nevalingą šlapimo tekėjimą, prasidedantį po sunkaus gimdymo. Avicena minėjo moterų šlapimo nelaikymą, atsiradusį po gimdymo dėl šlapimo pūslės vientisumo pažeidimo.

Ne tik medicininė problema

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šlapimo nelaiko nuo 4 iki 8 proc. populiacijos. Tai sudaro apie 400 mln. gyventojų pasaulyje. Europoje ši bėda kankina 50 mln. žmonių, o Lietuvoje tokių žmonių, manoma, yra apie 300 tūkst. Tokie duomenys pateikti Tarptautinės inkontinencijos (šlapimo nelaikymo) savaitės proga surengtoje spaudos konferencijoje.

„Šlapimo nelaikymas – viena būklių, daranti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Tai yra ne tik medicininė, tiek ir socialinė problema. Fizinės problemos, su kuriomis susiduria pacientas – nemalonus kvapas, poreikis nešiotis papildomas slaugos priemones, poreikis dėvėti tam tikrus drabužius, kurie maskuoja sauskelnes. Medicininės problemos – odos sudirginimas, pragulos, jei tai yra gulintis pacientas, griuvimai, paslydus ant šlapimo balos, nemiga naktį. Yra mokslinių įrodymų, kad šlapimo nelaikantiems žmonėms žymiai dažniau išsivysto depresija“, - sakė nelaikymu sergančiais asmenimis besirūpinančios viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadovė Jurgita Misevičienė.

Minėtas problemas gilina ir emociniai sunkumai – orumo, savigarbos sumažėjimas, priklausomybė nuo slaugančiojo. J. Misevičienės teigimu, tyrimai rodo, kad maždaug 3 proc. asmenų dėl šlapimo nelaikymo negali dirbti, o dirbantiems nėra lengva darbo vietoje.

„Kaip pasikeisti slaugos priemonę darbe, kad nepastebėtų kolega ar viršininkas?“, - klausė J. Misevičienė.

Spaudos konferencijoje pabrėžta ir tai, kad šlapimo nelaikymas – brangi liga.

„Nustatėmė, kad žmogus per mėnesį išleidžia 45-100 eurų pirkdamas šlapimą sugeriančius gaminius. Jei vidutinė pensija – 300 eurų, tai minėti skaičiai yra ženklios išlaidos. Vienam pacientui kompensuojant nors vieną šlapimą sugeriantį gaminį, išlaidos vienam asmeniui per metus būtų 142 eurai“, - sakė VšĮ „Inkocentras“ vadovė.

Kyla sunkumų ir gydant šlapimo nelaikymą chirurginiu būdu, neretai už šias operacijas reikia susimokėti. Nedidelė dalis pacientų susiduria su negalėjimu pasišlapinti, tuomet jiems prireikia kateterių, kurių kompensavimo kiekis nepatenkina elementarių žmogiškų poreikių.

Svarstoma plačiau kompensuoti slaugos priemones

Darbo grupė ketina siūlyti kompensuoti slaugos priemones visiems šlapimo nelaikantiems asmenims, nesiejant sauskelnių ar įklotų skyrimo su tam tikromis konkrečiomis ligomis, spaudos konferencijoje pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

Šiuo metu valstybė finansuoja vieną šlapimą sugeriančią priemonę per dieną asmenims, kurie serga į konkretų sąrašą įrašytomis ligomis, pavyzdžiui, esant sužalotai centrinei nervų sistemai, po insulto, sergant išsėtine skleroze. Tačiau į šį sąrašą nepatenka prostatos vėžys, Alzheimerio ir Parkinsono ligos – šie pacientai su šlapimo nelaikymo problema turi tvarkytis patys.

„Jeigu yra šlapimo nelaikymas, tai šitam žmogui reikia padėti, ir nesvarbu prie kokios ligos – tai tikrai neturėtų būti susieta“, – žurnalistams sakė darbo grupės šlapimo nelaikančių žmonių problemoms spręsti vadovas Zdislavas Skvarcianis.

Šiuo metu slaugos priemonėms per metus skiriama daugiau kaip 5 mln. eurų. Priėmus naują tvarką ši suma turėtų gerokai išaugti. Anot Z.Skvarcianio, lėšų poreikis ir šaltiniai šiuo metu yra svarstomi, dėl to tariamasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Esminis dalykas yra lėšos, iš kur jas paimti. Privalomasis sveikatos draudimo fondas (PSDF), be abejo, daugiausia dėmesio kreipia į gydymo aspektą. Nors tai yra medicinos priemonė, bet tai daugiau socialinis aspektas. Aš manau, kad prisidėti turėtų visi – ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ir pats pacientas. Reikėtų diferencijuoti ir pagal sunkumo laipsnį“, – sakė Z.Skvarcianis.

Pasak jo, darbo grupė taip pat artimiausiu metu turėtų apsispręsti dėl kateterių platesnio skyrimo esant šlapimo susilaikymui.

Informaciją teiks nemokamu telefonu

Prostatos vėžio draugijos pirmininkas Paulius Rakštys konferencijoje teigė, kad šlapimo nelaikymas – aktuali problema sergantiesiems onkologine prostatos liga. Jo teigimu, siekiant, kad vyrai būtų sveikesni, svarbūs du dalykai – prevencija bei stebėjimas.

„Nereikia galvoti, kad jei žmogus jaunas, 30-40 metų, jam negresia tokios problemos. Kaip rašoma moksliniuose tyrimuose, šlapimo nelaikymą gali lemti ir peršalimas jaunystėje, pasėdėjimas ant šalto akmens ilgesnį laiką, dėl ko išsivysto prostatitas. Visgi kalbant iš mūsų organizacijos perspektyvos, šlapimo nelaikymas dažniausiai atsiranda po operacijos, po 2-3 etapo gydymo. Prostatos vėžio operacijos metu visuomet pažeidžiami nervai, kurių gydytojas negali net su mikroskopu pamatyti ir nepažeisti. Dėl to kone visiems prasideda vienokios ar kitokios komplikacijos“, – sakė P. Rakštys.

Iliustruoti situacijai jis pasitelkė vieno paciento pavyzdį.

„Vyriškis suprato apie problemą, kai jam buvo 53 metai. Kadangi jo šeimoje yra gydytojų, jam buvo patarta pasitikrinti. Diagnozė jam buvo labai netikėta. Šiuo metu, būdamas 63 metų, jis aktyviai tikrina savo sveikatą, naudoja gydytojų patarimus ir jau dešimt metų jam reikalingas tik aktyvus stebėjimas“, – pasakojo P. Rakštys, pridurdamas, kad nuo sekmadienio pradėjo veikti nemokama telefono linija – 880020800 – šiuo numeriu paskambinus antradieniais ir ketvirtadieniais (14–18 val.) gydytojas specialistas suteiks visokeriopą informaciją apie prostatos vėžį.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...