captcha

Jūsų klausimas priimtas

Energetikos ministerija kviečia viešai diskutuoti apie energetikos strategiją

Energetikos ministerija viešose diskusijose nori įvairių institucijų požiūrio į nacionalinę energetikos strategiją keliems dešimtmečiams į priekį. Mokslininkų parengtose rekomendacijose Lietuvai siūloma naudoti įvairius energijos šaltinius – ne tik importuoti elektrą, maksimaliai išnaudoti dujų terminalą, bet ir neuždarinėti termofikacinių elektrinių kaip energijos rezervo. Visagino atominės elektrinės projektas, įvertinus šiandienos elektros kainas, įvardijamas kaip neperspektyvus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kokiais būdais ateityje Lietuvai apsirūpinti elektra – importuoti, gamintis patiems, išnaudojant turimus įrenginius, persimesti į vėjo ar saulės pajėgumus, o gal statyti atominę elektrinę? Šiais klausimais nėra vieningi ir mokslininkai, rengę energetikos strategijos gaires, pristatomas viešai diskusijai. Dėl vieno sutariama – šiuo metu Lietuvai labiausiai paranku elektrą importuoti, mat Skandinavijoje ji gerokai pigesnė. Jau esamos „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtys sustiprino Lietuvos saugumą, o ateityje planuojamos dujų ir antroji jungtis su Švedija rinką sustiprins dar labiau.

„Turint diversifikuotą tiekimą, vienam ištekliui nutrūkus, kitą gali kompensuoti žymiai lengviau. Arba jei ir nekompensuos, tai bent jau juntamos pasekmės bus žymiai mažesnės nei bazuojantis ant vieno energetinio išteklio“, – tikina Energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas Arvydas Galinis.

Mokslininkai rekomenduoja neatsisakyti ir dabartinių Lietuvos pajėgumų – termofikacinių elektrinių, galinčių gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą. Mat neatmetama, kad elektros perteklių galbūt ateityje galima būtų ir eksportuoti, o tai būtų pajamos valstybei. Turėtų augti ir biokuro svoris, vėjo ir saulės energijos dalis. Kiek augs – šiuo metu aiškaus atsakymo neturi nė viena suinteresuota pusė. Tiesa, Europos Sąjunga yra užsibrėžusi per artimiausius kelis dešimtmečius pasiekti, kad kiekvienoje narėje žaliosios energijos kiekis nebūtų mažesnis nei pusė. Lietuva, pasak mokslininkų, galėtų tokius skaičius pasiekti, tačiau tai esą politikų apsisprendimas. Vis dėlto vertindami dabartines elektros kainas, mokslininkai Lietuvoje nemato atominės energetikos perspektyvų, bet ir nesako, kad Visagino elektrinė – palaidotas projektas.

„Savikaina VAE yra didesnė, nei rinkos kaina, bet rinkos kaina yra linkusi kisti, todėl tas projektas turi būti visada paruoštas įgyvendinimui, jei rinkoje kaina augs, mes galėsime jį įgyvendinti, jis paruoštas ir geras projektas“, – teigia energetikos ministras Rokas Masiulis.

„Nebūtinai tai gali būti VAE, gali būti kitokio dydžio įrenginiai, tačiau gali būti ir VAE projektas. Taip kad šiuo metu tai neatrodo ekonomiškai patrauklu, bet ateityje tai gali tapti patrauklu“, – aiškina A. Galinis.

Nors pas pramonininkus surengtas vienas pirmųjų strategijos aptarimų, šalies verslas nori daugiau aiškumo dėl išteklių vartojimo ateityje ir jų kainų. Pasigendama ir aiškesnės vizijos, koks vaidmuo teks verslo plėtojamiems projektams, kad ir, pavyzdžiui, biokuro katilinėms. Strategijos gairės iki rudens bus aptariamos ir su kitomis suinteresuotomis organizacijomis. Rudenį, tikimasi, strategiją teks svarstyti politikams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...