captcha

Jūsų klausimas priimtas

Eitynėmis Vilniuje LGBT atstovai siekia didinti savo matomumą ir pakantumą

Kitą savaitę Vilniuje rengiamu festivaliu „Baltic Pride“ ir eitynėmis miesto centre lesbietės, gėjai, biseksualūs ir transseksualūs asmenys (LGBT) sieks didinti savo matomumą visuomenėje bei jos pakantumą, sako vienas iš rengėjų Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Planuojama, kad dalies visuomenės pasipiktinimą keliančiose LGBT eitynėse Vilniaus centre dalyvaus iki 1 tūkst. žmonių.

„Mes esame Lietuvos piliečiai, mes gyvename čia ir mes nenorime, kad kai kurie politikai arba tam tikra visuomenės dalis laikytų mus kaip propagandą. Mes nesame statistiniai vienetai, esame tie, kurie gyvename šalia kitų. Man atrodo, žinia būtų padidinti matomumą, paskatinti pakantumą“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė V. Simonko, pristatydamas „Baltic Pride“ renginius.

Festivalis vyks birželio 16–19 dienomis. Numatyta surengti konferenciją apie žmogaus teises, susitikimą su LGBT bendruomenės nariais, kurie pasakos savo istorijas, taip pat - eitynes, mitingą, koncertą, kino festivalį, vakarėlius.

„Festivalio šūkis – „Mes esame žmonės, ne propaganda“. Šiuo šūkiu siekiame atkreipti visuomenės ir mūsų politikų dėmesį į diskriminacinę Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą ir į neegzistuojančią galimybę tos pačios lyties šeimoms įteisinti savo santykius“, – teigė V. Simonko.

Renginiuose Vilniuje planuoja dalyvauti buvusi Islandijos premjerė Johana Sigurdardottir ir jos partnerė rašytoja Jonina Leosdottir, Europos Parlamento vicepirmininkė Ulrike Lunacek, Švedijos kultūros ir demokratijos ministrė Alice Bah Kuhnke ir kt.

Seksualinių mažumų eitynėse šiemet planuoja dalyvauti keturių užsienio šalių ambasadoriai. Bus žygiuojama nuo Lukiškių aikštės Gedimino prospektu iki Bernardinų sodo. Organizatorių teigimu, gautas leidimas eitynėms iki 1 tūkst. dalyvių. Vilniaus policija garantavo užtikrinsianti jų saugumą.

„Didžiuojuosi mūsų ambasadorių drąsa ir pasiryžimu į eitynes ateiti kartu su savo vaikais ir taip parodyti paramą plačiąja prasme LGBT bendruomenei. Galbūt tie mitai apie propagandą savaime išgaruos, kai matys tokį pozityvų vaizdą“, – svarstė Lietuvos gėjų lygos vadovas.

Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthstrom-Ruin penktadienį per spaudos konferenciją savo ruožtu teigė, kad panašūs renginiai vyksta ir Švedijoje, kur taip pat dar kyla problemų dėl LGBT asmenų teisių.

Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė svarstė, kad Lietuvoje netolerancija homoseksualiems žmonėms kyla iš nežinojimo, nepažinimo.

„Tai, ką matysime Vilniuje kitą savaitę, bus dar vienas žingsnis į pažinimą žmonių, kurie yra mūsų visuomenėje, kurie po truputį lenda iš tam tikrų šešėlių, kurie yra mūsų visuomenės dalis“, – teigė parlamentarė.

V. Simonko tvirtinimu, šiandien lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų socialinė padėtis Lietuvoje stagnuoja.

„Mūsų įstatymų leidėjai ir politikos formuotojai deda visas pastangas, kad mūsų bendruomenės nariams gyvenimas Lietuvoje būtų kuo sudėtingesnis. Šiuo metu Seime svarstomos aštuonios atvirai homofobinės ir transfobinės įstatymų iniciatyvos, kuriomis siekiama riboti LBGT asmenų žmogaus teises. Lietuva Europoje pamažu tampa žinoma kaip homofobiška šalis“, – teigė jis.

Gėjų lygos vadovas pabrėžė, kad Lietuva – vienintelė ES valstybė, kurioje galioja homoseksualumo propagandą draudžiantis įstatymas.

„Nors tariamai norima apsaugoti mūsų vaikus nuo neigiamos informacijos, iš tiesų siekiama cenzūruoti su LBGT asmenimis susijusią pozityvią informaciją“, – sakė jis.

„Baltic Pride“ yra kasmetinis LGBT festivalis, pakaitomis rengiamas vienoje iš Baltijos šalių sostinių.

Pirmosios „Baltic Pride“ eitynės Lietuvoje įvyko 2010-aisiais sostinės Upės gatvėje. Tuomet valdžia apskritai nenorėjo leisti eitynių, bet teismas nusprendė, kad jos turi vykti. 2013 metais Vilniaus valdžia nenorėjo leisti eitynių centrine sostinės gatve – Gedimino prospektu, ir siūlė nuošalesnę Upės gatvę, bet teismas nusprendė, kad toks ribojimas yra nepagrįstas. Tuomet Gedimino prospektu pražygiavo apie 500 seksualinių mažumų atstovų.

Abu kartus prieš šias eitynes Vilniuje surengtos protesto akcijos, panaudota dūminių užsklandų ir ašarinių dujų granatų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...