captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: valstybė praranda strateginę kryptį

Strateginiams sprendimams Lietuvoje skiriama vis mažiau laiko ir jėgų, valstybė praranda strateginę kryptį, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Pastarųjų metų Lietuvos pažangą ribota vadina ir Europos Komisija. Valstybė praranda strateginę kryptį – daugelyje sričių trypčiojame vietoje ir skęstame vienadienėje rutinoje“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą teigė valstybės vadovė.

„Ateities Lietuvai, strateginiams sprendimams ar išbaigtoms struktūrinėms reformoms skiriama vis mažiau laiko ir energijos“, – sakė ji.

D. Grybauskaitės teigimu, šalies nepaleidžia nomenklatūrinių priklausomybių liūnas, o besimurkdant korupcinėje klampynėje prarandamas gebėjimas mąstyti ir veikti valstybiškai.

„Ekonominio stabilumo tarpsnis, palankus žingsniui į kokybiškai naują valstybės raidos etapą, gali būti prarastas, jeigu laiku nepamatysime nerimą keliančių ženklų“, – tvirtino ji.

Įvardijo problemas

„Keturiolika ministerijų turi 347 pavaldžias institucijas, tačiau Seimo Audito komitetui pateiktos ataskaitos byloja, kad vien pernai ekspertams ir galimybių studijoms išleista 11 milijonų eurų. Vyriausybės kanceliarija išlaidas ekspertams padidino 35 kartus. Deja, net ir po tokių investicijų turime pripažinti strateginį neįgalumą“, – pareiškė D. Grybauskaitė.

Ji ragino pasinaudoti Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pasiūlytais receptais, mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, pertvarkant pensijų sistemą, sprendžiant demografines problemas, efektyviau surenkant mokesčius, kuriant lankstesnius darbo santykius, plėtojant inovacijas, stiprinant mokymo kokybę, optimizuojant sveikatos sistemą.

Prezidentė ragino surengti atvirą diskusiją apie valstybės valdymo kokybę ir tolesnį valstybės kelią.

Sukritikavo valstybinių įmonių veiklą

Valstybinės įmonės veikia neefektyviai, nemoka dividendų, jų lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa „partinių bedarbių“ užuovėja, sako šalies prezidentė.

Seime skaitydama metinį pranešimą, D. Grybauskaitė pabrėžė, kad šalies urėdijos veikia chaotiškai, „Lietuvos geležinkeliai“ yra „valstybė valstybėje“, o „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas tapo tarptautine gėda. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad valstybės įmonės nemoka dividendų valstybei.

„39 valstybinės įmonės į biudžetą nesumoka nė vieno euro dividendų. Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu, atvirkščiai, siekiama tik privilegijų ir lengvatų. Šių įmonių lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa ilgamete užuovėja partiniams bedarbiams, žmonoms ir uošviams“, – ketvirtadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Anot jos, valstybės įmonių indėlis į bendrąjį vidaus produktą yra menkas, o nepavykęs urėdijų skaičiaus mažinimas rodo, kad jos yra nepajudinamos.

„Kasmet sulaukiame pastabų ir dėl neefektyvaus valstybinių įmonių valdymo. 9 mlrd. eurų vertės turto ir 40 tūkst. darbuotojų indėlis į šalies ekonomiką siekia vos 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Ypač valstybinių įmonių kapitalo grąža smuko miškininkystės ir transporto sektoriuose. 42 nepajudinamos urėdijos veikia chaotiškai ir neefektyviai“, – sakė prezidentė.

Pertvarkų vengimas kainuos milijonus

D. Grybauskaitė teigė, kad pertvarkų vengimas valstybei gali kainuoti milijonus eurų.

„Pertvarkų vengimas ir negebėjimas susikalbėti su Europos Komisija valstybe valstybėje virtusiuose „Lietuvos geležinkeliuose“ mums visiems gali atsieiti ne tik milijonines baudas, bet ir pašlijusią šalies reputaciją. Tarptautinę gėdą jau kainavusi „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto pamoka įpareigoja turėti aiškius valstybinių įmonių veiklos kriterijus ir tikslus“, – sakė šalies vadovė.

Lietuva rizikuoja tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu, perspėja prezidentė.

Savo metiniame pranešime ji pabrėžė, kad šaliai trūksta principingo požiūrio konsoliduojant aukštąsias mokyklas.

„Nors abiturientų sumažėjo trečdaliu, Lietuva vis dar leidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 5 universitetai milijonui gyventojų“, – sakė šalies vadovė.

„Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu“, – pridūrė prezidentė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad į mokslinius tyrimus šalis investuoja tik 1 proc. bendrojo vidaus produkto, nors specialistų pasiekimai leistų Lietuvą matyti kaip inovacijų šalį.

„Savo išradimais pretenduojame į Nobelio premiją, atkreipiame NASA dėmesį, pradėjome stojimo procedūrą į vieną pažangiausių pasaulyje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN). Pavieniais atvejais mūsų mokslininkai ir verslininkai rodo kryptį pasauliui, tačiau kryptingos valstybės politikos inovacijų srityje trūksta“, – kalbėjo prezidentė.

Ragina partijas pasirašyti susitarimą dėl socialinio saugumo

Dalia Grybauskaitė sako, kad dėl žmonių socialinio saugumo skamba „pavojaus varpai“, ir ragina partijas pasirašyti susitarimą šiuo klausimu.

„Dėl socialinio saugumo būtinas sutarimas kaip dėl šalies gynybos. Reikia tokio pat aiškaus veiksmų plano, tinkamų priemonių, profesionalaus koordinavimo ir kontrolės“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą sakė D. Grybauskaitė.

Ji dėstė, kad būtina šiam reikalui išjudinti ministerijų pajėgas, savivaldybes, bendruomenes, verslą, meną ir kultūrą.

„Dėl mūsų žmonių socialinio saugumo pavojaus varpais vis garsiau skambina ne tik tarptautiniai ekspertai, bet ir nevyriausybinės organizacijos. Tarsi gyventume karo zonoje“, - apgailestavo prezidentė, atkreipusi dėmesį, kad smurtą Lietuvoje patiria kas trečia moteris, o „priklausomybių liūne grimzta“ 56 tūkst. žmonių.

Prezidentė taip pat akcentavo, kad trūksta permainų sveikatos apsaugos srityje.

„Vis dar išlaikome 94 ligonines, nors trečdalis jų nuostolingos, ir turime 38 proc. daugiau lovų nei ES vidurkis, nors trečdalis jų rajonuose – tuščios. Lietuvoje ligų prevencijai skiriama 2 kartus mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis. Taip pat Seime stringa dar pernai rugsėjį mano pasiūlyti gydymo įstaigų vertinimo kriterijai ir priemonės eilėms pas gydytojus sutrumpinti. Permainų baimė ir priimtų sprendimų atidėliojimas pasmerkia sveikatos apsaugos sistemą paralyžiui“, – kalbėjo šalies vadovė.

Anot jos, neveiklumas reformuojant sveikatos apsaugos sritį lemia, kad Lietuvos žmonių sveikatos rodikliai yra vieni blogiausių Europos Sąjungoje.

Kalboje iškeltas ir migrancijos klausimas. Užsienio reikalų ministerijos apklausa rodo, kad 40 proc. svetur gyvenančių lietuvių domisi grįžimo į tėvynę galimybe.

Šaliai nedelsiant būtina ir toliaregiška migracijos politika, atliepianti ne tik pasaulinės krizės ypatumus, bet ir trūkumus darbo rinkoje. Kelrodžio reikia ir mūsų žmonėms, ieškantiems kelio namo“, – tvirtino D. Grybauskaitė.

Prezidentė apie politinės korupcijos bylas: darome lemtingą posūkį

Lietuvos politinė sistema pamažu vaduojasi iš korupcijos, nomenklatūrinių privilegijų, prekybos poveikio. Daromas lemtingas posūkis šioje srityje, teigia prezidentė.

Jos teigimu, teisėsaugos tyrimai, susiję su politikų korupcija, yra nuoseklaus valymosi nuo korupcijos ir oligarchinės savivalės dalis.

„Vaduodamiesi iš „vijūnėlės dvaro“ ir „dramblio pirkimo“, švogerių ir žentų tradicijų, kur savi - saviems interesas yra aukščiau už valstybinį; kur nomenklatūrinė privilegija yra priedas prie posto, o ne korupcijos apraiška; kur dalyti „zadanijas“ telefonu galima net teisėjams ar redaktoriams, kur prekyba poveikiu – kasdienybė, darome teisingą, sveiką ir lemtingą posūkį“, – teigė valstybės vadovė.

Anot jos, Seimo nario imunitetas tampa figos lapeliu neskaidrumui ir korupcijai pridengti. Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teiginiai, kad Seimo narių darbo ir gyvenamosiose vietos atliktos kratos galėjo būti neteisėtos, D. Grybauskaitės teigimu, kompromituoja politinę sistemą.

„Kartelę mėginama nuleisti taip žemai, kaip dar nėra buvę. Todėl neišvengiamai turi atsirasti naujos kokybės politika, kurioje niekam nėra imuniteto nuo korupcijos“, – sakė prezidentė.

Jos tvirtinimu, apsivalymas būtų greitesnis, jeigu už korupcinius nusikaltimus būtų taikomos atgrasančios ir žalą atperkančios baudos, o ne vidutiniškai 8 proc. nuo maksimalios. Taip pat – „jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taptų politinės sistemos moralės sergėtoja, o ne susitepusių balintoja. Jeigu būtų depolitizuota Vyriausioji rinkimų komisija.“

Pasak D. Grybauskaitės, išsikuopti visas kertes užtrunka, tačiau tai – neišvengiama būtinybė.

„Tačiau nostalgija senai partijų finansavimo tvarkai, mėginimai iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą „prekyba poveikiu“ rodo, kaip politinė sistema įžūliai įsikibusi senų įpročių. Kaip matome, teisėsauga su šitais „prekeiviais“ turi daug darbo, ypač dabar“, – kalbėjo prezidentė.

Teisėsauga šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimos korupcijos, susijusios su partija „Tvarka ir teisingumu“, šios partijos pirmininku Rolandu Paksu, su buvusiu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu, „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu.

D. Grybauskaitė: kaip niekada svarbu išlaikyti įsitvirtinimo ES ir NATO kryptį

Šiuo metu kaip niekada svarbu išlaikyti įsitvirtinimo Europos Sąjungoje (ES) ir NATO kryptį, o tai turi užtikrinti nauja vyriausybė, sako prezidentė.

„Populistų balsai, skatinantys nusivylimo euroatlantine integracija nuotaikas, vis pasigirstančios abejonės dėl bendros Europos ateities, raginimai draugauti su agresoriumi pavojingi nė kiek ne mažiau, nei nedraugiškos šalies naikintuvai virš mūsų galvų“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Dabar kaip niekada svarbu išlaikyti įsitvirtinimo Europos Sąjungoje ir NATO kryptį. To tikiuosi iš būsimos vyriausybės, kad būtų skaidoma tarp Rytų ir Vakarų“, – kalbėjo šalies vadovė.

Prezidentė taip pat paragino turėti platesnį požiūrį į grėsmes saugumui ir gebėti pritaikyti sprendimus prie kasdien besikeičiančios situacijos.

„Susiduriant su naujais saugumo iššūkiais, tęsiantis agresijai Sirijoje ir Ukrainoje neužtenka tik prisijungti prie pagalbos ar taikos misijų. Būtina gebėti nacionalinius savo sprendimus adaptuoti prie kasdien besikeičiančios situacijos ir matyti grėsmes toliau nei tik iš savo varpinės“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Turime būti tikri, kad krizės atveju valstybė bus pasirengusi žaibiškai reaguoti ir užtikrinti žmonių saugumą“, – teigė ji.

Pasak šalies vadovės, net po šimtus žmonių gyvybių nusinešusių kruvinų išpuolių Paryžiuje ir Briuselyje terorizmo prevencijos grėsmės Lietuvoje matomos tik ateities planuose – Krizių valdymo įstatymas vis dar įstrigęs svarstymuose, nepriimami sprendimai dėl Krizių valdymo centro steigimo.

Kalbėdama apie saugumą prezidentė taip pat sveikino NATO sąjungininkų paramą Lietuvai, kuri suaktyvėjo po Rusijos veiksmų Ukrainoje.

„NATO sąjungininkai mus išgirdo Velse, Berlyne ir Vašingtone, tikime, kad būsime suprasti ir Varšuvoje. Aljanso vadavietė Vilniuje, Vokietijos indėlis formuojant priešakinį batalioną Lietuvoje, rotuojamos JAV pajėgos – tai papildomos garantijos mūsų visų saugumui“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad „pirmoji savanorių šauktinių karta tapo iškalbinga pasitikėjimo savo valstybe išraiška“.

„Patvirtinimu, kad Lietuvoje yra žmonių, pasirengusių apginti savo žemę ir šalies pasiekimus. Toliau kantriai grįsti mūsų Laisvės kelią, kad ir kas benutiktų“, – sakė prezidentė.

Išskirdama kibernetinį saugumą, ji nurodė, kad pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti apie 41 tūkst. kibernetinių incidentų, tačiau šalyje iki šiol nėra kritinės infrastruktūros sąrašo, nei jos gynybos planų, o kai kurios valstybinės institucijos vis dar naudoja nesaugią programinę įrangą.

„Sunkiai juda ir kibernetiniam šalies saugumui ypač svarbi Informacinių išteklių ir pajėgų konsolidacija. Taigi laikmetis daugelyje sričių reikalauja nestandartinių ir la skubių sprendimų“, – teigė šalies vadovė.

Kalboje prezidentė atkreipė dėmesį į bendradarbiavimą su kaimynėmis.

„Buvome energetine sala, tačiau jungtimis su Lenkija ir Švedija nutiesėme tiltus į kontinentinę Europą. Randame palaikymą Europos Sąjungoje dėl „NordStream 2“, dėl sankcijų Rusijai, dėl Astravo atominės elektrinės“, – vardijo šalies vadovė.

Susiduriant su naujais saugumo iššūkiais, tęsiantis agresijai Sirijoje ir Ukrainoje prezidentė ragino nacionalinius sprendimus adaptuoti prie besikeičiančios situacijos ir matyti grėsmes.

„Turime būti tikri, kad krizės atveju valstybė bus pasirengusi žaibiškai reaguoti ir užtikrinti žmonių saugumą“, – sakė šalies vadovė.

D. Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitė savo septintąjį metinį pranešimą.

Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...