captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviški kaimai Baltarusijoje išlaikė tautiškumą

Vos pusšimtis kilometrų nuo sienos su Lietuva Baltarusijoje nuo seno įsikūrę lietuviški kaimai. Jų gyventojų, kaip ir Lietuvoje, mažėja, tačiau šiuose kaimuose neblėsta lietuvybės dvasia. Senyvo amžiaus moterys dainuoja, kuria eiles, rašo knygas.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

86 m. Janina Repšienė Rimdžiūnų kaime gimė, augo, dirbo, tėvų sodyboje gyvena iki šiol. Visą gyvenimą dirbusi kolūkyje, Janina juokauja dabar esanti milijonierė.

92 m. Marijos Mažeikienės sodyboje – švaru ir tvarkinga. Marija – ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos įžymybė. Ji – poetė, kraštotyrininkė, dainininkė, tautodailininkė. Už mezginius tapo geriausia Baltarusijos tautodailininke.

Kita Petrikų kaimo gyventoja – Vaida Joč – taip pat gyvena savo tėviškėje. Keletą metų padirbėjusi Vilniuje, grįžo namo, ištekėjo už baltarusio. Tačiau lietuvių kalbą puoselėjo ir šeimoje.

„Kartais būdavo jis [vyras] ir pykdavo, kodėl jis nežino [lietuviškų žodžių], o vaikai lietuviškai kalba“, – teigė Petrikų kaimo gyventoja V. Joč.

Gervėčių krašto bendruomenė vienija apie 2000 lietuvių. Jos vadovė sako, kad ne visi aktyvūs, tačiau prireikus – vieni kitiems padeda.

„Stengiamės pasikviesti močiutes, kad jos parodytų tai, ką moka, perduotų mums savo papročius, tradicijas ir mes perduodam savo vaikams. Visada darbas vyksta – ar verbų pynimas, ar lalavimas, ar Kūčių vakarienė“, – tradicijų išlaikymo pastangomis dalijosi Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės susivienijimo pirmininkė Svetlana Petrik.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...