captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas linkęs leisti pagalbinį apvaisinimą siekiant išvengti genetinės ligos

Seime antradienį svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą pritarta nuostatoms, kurios rodo, kad parlamentarai linkę rinktis liberalesnį dirbtinio apvaisinimo variantą.
Sveikatos apsaugos ministras J. Požela. A. Ufarto (BFL) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras J. Požela. A. Ufarto (BFL) nuotr.

Apsvarsčius pirmuosius įstatymo straipsnius pritarta nuostatai, kuri tam tikrais atvejais leidžia lytinių ląstelių donorystę, taip pat dirbtinio apvaisinimo procedūras taikyti poroms, siekiant išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui. Pasibaigus posėdyje numatytam laikui, svarstyme padaryta pertrauka. Parlamentas sustojo ties nuostatomis, kurios kelia daugiausia ginčų, ar leisti embrionų šaldymą.

„Seimas linkęs pritarti medicinos mokslų žiniomis grįstam variantui, kuris leidžia taikyti naujausius mokslo laimėjimus ir naujausius gydymo būdus. Šios dienos svarstyme išskirčiau tai, kad leidžiami genetiniai tyrimai, tai  labai svarbu šeimoms, kurioms kyla didelė rizika susilaukti vaiko, kuris gali turėti vieną ar kitą paveldimą ligą. Yra kai kurių porų didesnė tikimybė tai turėti, ir mokslo galimybės leidžia jiems susilaukti sveiko vaiko tai taikant“, – BNS apie antradienį priimtus sprendimus sakė sveikatos apsaugos ministras Juras Požela.

Antradienį pritarta, kad pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, o taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią ar ją gydyti . Taip pat pritarta, kad pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti  pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos ar ją gydyti.

Dar pritarta nuostatai, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir  lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka santuokoje ar partnerystėje, lytines ląsteles, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, o taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią.

„Labai svarbu, kad šis įstatymas bus taikomas ne tik santuokoje, bet ir partnerystėje gyvenančioms poroms, kad tai yra gydymo būdas, kuris taikomas ne vien tik nevaisingoms poroms, bet ir tais atvejais, kai turi kitų sveikatos sutrikimų, ir tai gali leisti jiems padėti susilaukti sveiko vaiko. Lytinių ląstelių donorystei taip pat buvo pritarta, kas svarbu, ypač kalbant apie šeimas, paprastas pavyzdys, po vėžio gydymo. Moteris po chemoterapijos kurso jau bus nevaisinga, vyro atveju jo spermatozoidai bus nevaisingi, vienintelis būdas tokioms šeimoms susilaukti palikuonių bus lytinių ląstelių donorystė“, – sakė J. Požela.

Antradienį parlamentarai apsisprendė neįrašyti įstatyme viršutinės ribos, iki kurios gali būti taikoma pagalbinio apvaisinimo procedūra – pirminiame įstatymo variante buvo įrašyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas ne vyresnei kaip 45-erių metų moteriai.

„Praktikoje labai keistai atrodė amžiaus nustatymas, pasiūlyti 45 metai kaip viršutinė riba. Kas atsitiktų, jei būtų pradėta taikyti procedūra, užšaldyti embrionai, ir pirmo karto neapsivaisina, moteriai, kuri buvo 44-erių, ir po to jai būtų galima tęsti, kai jai 45-eri ir vienas mėnuo, tai ką – jai stabdome procedūrą, nors jau pradėta. Pagal dabartinę nuostatą medicinos praktika lems sprendimą, taikyti ar ne. Bet tai jokiais būdais nereiškia, kad mes turėsime 80-metes mamas, tai yra fiziologiškai neįmanoma“, – kalbėjo ministras.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kurį priėmus vaikų susilaukti negalinčios šeimos galėtų tikėtis valstybės finansavimo brangioms pagalbinio apvaisinimo  procedūroms.

Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta ne vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar gruodį apsvarstęs pritarė konservatyviajam variantui, bet vėliau svarstant Seimo narių pakartotinai registruotus siūlymus buvo pritarta variantui, kuris leidžia embrionų šaldymą. Dėl galutinio varianto balsuodamas sprendžia visas Seimas.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...