captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Butkevičius: skandalai paveiks rinkėjų nuomonę, bet ne vyriausybės sprendimus

Baigiantis Seimo pavasario sesijai ir kadencijai, vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius labiausiai apgailestauja, kad iki šiol nepavyko priimti Aukštojo mokslo įstatymo. Tačiau premjeras tikisi, kad iki rudens parlamentarams pavyks sutarti dėl šio svarbaus įstatymo. LRT.lt su A. Butkevičium taip pat kalbėjosi apie tai, kaip auga ir augs gyventojų pajamos, ko galima tikėtis, pavirtinus naująjį socialinį modelį ir ar pavyko dabartinei vyriausybei bent užčiuopti emigracijos stabdymo galimybes.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

– Kasmetiniame Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrime (IMD World Competitiveness Ranking 2016) Lietuva iš 28-os vietos buvo nustumta į 30-ą. Kas tai lėmė?

– Vis dar esame regiono pirmūnai, nepaisant smuktelėjimo, kurį nulėmė  įsisenėjusi darbo rinkos ir darbo santykių lankstumo problema. Privalome nesustoti, siekiant pokyčių darbo rinkoje, reguliuojant darbo santykius, nes iššūkiai būtent šioje srityje ir sustabarėję, pasenę darbo santykiai šiemet Lietuvai pakišo koją, nustatant konkurencingumo reitingus. Tikiuosi, iki kadencijos pabaigos užbaigsime vieną didžiausių užduočių per visą nepriklausomybės laikotarpį –  patvirtinsime naują socialinį modelį. Jis užtikrintų naujų darbo vietų kūrimą, atlyginimų augimo bei pensijų didėjimo galimybes.

– Kodėl Seime stringa socialinis modelis?  Ar bus suspėta jį patvirtinti iki Seimo kadencijos pabaigos?

– Kai kurių parlamentarų populizmas ir nesuvokimas, kodėl reikalingi pokyčiai socialinėje srityje, ypač darbo rinkoje, nulemia daugybės naujų pasiūlymų atsiradimą. Vis registruojami nauji projektai, pasiūlymai, papildantys ar kitaip keičiantys pradinį projektą. Tai nutolina ir vilkina priėmimo procesą. Bet rankų nenuleidžiame. Tikimės, kad socialinis modelis bus priimtas dar šiemet. Seimas planuoja priėmimo procesą pradėti jau ketvirtadienį.

– Daug girdime neigiamos statistikos, skaičiuojame, kad įvairiose srityse atsiliekame nuo Estijos ir Latvijos. Kokiais duomenimis galime pasigirti?

– Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrime Lietuva minima kaip užimanti pirmą vietą pasaulyje pagal ryšių technologijų išsivystymą ir moterų dalį darbo rinkoje. Esame įvertinti ir už biudžeto subalansavimą.

Savo ryšių technologijų pasiekimais esame žinomi visame pasaulyje, o fiskalinė drausmė ir sugebėjimas ištraukti daugiau pinigų iš šešėlio leido džiaugtis 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto deficitu. Tai žemiausias kada nors fiksuotas biudžeto deficitas per nepriklausomybės laikotarpį.

2012 m. pradėjusi dirbti vyriausybė rado beveik  9 proc. biudžeto deficitą. 

Pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo tik 1,6 proc., tačiau biudžetas buvo surinktas  sėkmingai. Pirmąjį šių metų  ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 8 459,3 mln. eurų. Palyginti su 2015 m. ketvirtuoju ketvirčiu bei eliminavus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, realus BVP paaugo 0,8 proc., o realus  BVP pokytis sudarė 2,5 proc. Manau, tai rodo teisingą darbo kryptį.

– O kaip šiuos pokyčius pajuto paprasti žmonės? Ar realiai jų pajamos padidėjo?

– Vyriausybė buvo užsibrėžusi  tikslą – per savo darbo kadenciją didinti gyventojų pajamas ir mažinti socialinę atskirtį. Kainų situacija reguliuojama konkurencijos. Tikimės, kad naujo prekybos tinklo atėjimas į Lietuva sustiprins konkurenciją ir nulems bent kai kurių produktų kainų mažėjimą. 

Kalbant apie pajamas, norėčiau pastebėti, kad minimali mėnesio alga buvo didinta net penkis kartus. Šiuo metu ji siekia 350 eurų ir dar kils. Didintos pedagogų, kultūros ir meno darbuotojų, policijos pareigūnų algos, o medikams ir slaugytojams atlyginimai kils nuo šių metų liepos.

Gegužės pabaigoje gavome duomenis, jog per metus vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo beveik 7 proc. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, 2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 6,9 proc., valstybės sektoriuje – 5,7 proc., privačiame – 7,6 proc. Tokiam augimui įtakos turėjo net tik pagerėjusi situacija darbo rinkoje, bet ir nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarka bei padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis. Dabar NPD siekia 200 eurų, o papildomas NPD už kiekvieną vaiką – 160 eurų.  Nuo 2017 m. dydžiai bus dar labiau padidinti.

– Tai kiek, atskaičiavus mokesčius, gaus dirbantieji?

– Finansų ministerijos skaičiavimu, pagal naują formulę, kuri dar nėra iki galo patvirtinta, jei NPD didinsime nuo 200 iki 310 eurų,  dirbantieji, kurie uždirba iki 1000 eurų per mėnesį,  galėtų gauti  16,5 eurų daugiau. Jei mūsų pasiūlymui bus pritarta Seime ir papildomą NPD už kiekvieną vaiką padidinsime nuo 160 iki 200 eurų, nepaisant to, kiek žmogus uždirba, tai vienas dirbantysis, turintis du vaikus,  gaus apie 36 eurais per mėnesį daugiau nei šiuo metu.

– Kaip vertinate prieš rinkimus paūmėjusias valdančiosios koalicijos partnerių diskusijas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo? Kiek tokia mokesčių reforma duotų naudos?

– Paskutinėje valdančiosios koalicijos politinėje taryboje, diskutuojant dėl PVM lengvatos maisto produktams, bendro sutarimo neradome.  Todėl  nusprendėme šio klausimo nesvarstyti ir atidėti rudeniui, kai matysime, kokia reali šalies ekonominė situacija. Prie PVM galėsime grįžti tik svarstant kitų metų biudžetą. Bet pavyko sutarti dėl NPD didinimo – tokį žingsnį tikrai žengsime, nes tai padės mažinti socialinę atskirtį ir didinti realias dirbančiųjų pajamas.

– Ar šiuo metu politinį gyvenimą purtantys skandalai gali turėti įtakos svarbiems Seimo ir vyriausybės sprendimams?

– Vyriausybės sprendimams įtakos tai neturės. Koalicija tęsia darbą ir sutelks visą dėmesį, kad  būtų dirbama  sklandžiai.  Norėtųsi tikėti, jog tokie korupcijos skandalai yra pavieniai atvejai, o ne sisteminė problema. Bet neabejoju, kad situacija politinėje arenoje ir skandalai tikrai vienaip ar kitaip paveiks rinkėjų nuomonę. Tą ir dabar rodo kas mėnesį atliekamų socialinių apklausų rezultatai  –  liberalai didelę savo rinkėjų dalį jau prarado.

– Ar per visą kadenciją buvo bent užčiuopta reali galimybė sumažinti emigracijos mastus? Gal jau žinoma, kiek žmonių iš  Lietuvos emigravo šiemet?

– Statistikos departamentas nėra pateikęs duomenų už pirmąjį šių metų ketvirtį, bet preliminarūs skaičiavimai rodo, kad  per pirmus tris mėnesius išvyko apie 10 tūkst., o sugrįžo apie 4,5  tūkst. žmonių. Vyriausybė, suprasdama, koks reikšmingas yra migracijos klausimas, buvo sukvietusi visas atsakingas institucijas, kurioms duotas pavedimas pateikti konkrečias priemones, kaip galima mažinti emigraciją ir didinti grįžtančiųjų į Lietuvą skaičių. Priemonės buvo pateiktos iš skirtingų ministerijų, o vyriausybės kanceliarija dabar turės parengti vieną bendrą planą, kuris bus kontroliuojamas centralizuotai.     

Bet norime pasidžiaugti, kad  Lietuvoje įsidarbinančių žmonių skaičius auga. Darbo biržos duomenimis, kovo mėnesį, palyginti su vasariu, bedarbių sumažėjo 6,5 tūkst. Balandį bedarbių skaičius sumažėjo 10 tūkst., palyginti su kovu. Išvykstančiųjų iš Lietuvos ir kovą, ir balandį skaičius nesiekė 4 tūkst.

– Kokios įtakos šalies ekonomikai turi emigrantų siunčiami pinigai artimiesiems Lietuvoje?

– Pastaruoju metu pastebimas emigrantų perlaidų mažėjimas.  Specialistų teigimu, tokios prielaidos atsirado ir dėl atsigaunančios Lietuvos ekonomikos, ir dėl didėjančio užimtumo. Savo uždirbtus pinigus nemaža dalis išvykusiųjų investuoja į nekilnojamąjį turtą. Kai kurie mūsų šalies piliečiai, užsidirbę užsienyje, pinigus gan sėkmingai investuoja į verslą. Valstybės institucijos „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ galiojančiomis paramos verslui galimybėmis gali dar labiau paskatinti lietuvius  investuoti tėvynėje.

–  Kokie planuoti svarbūs vyriausybės darbai gali būti iki kadencijos pabaigos neįgyvendinti – ir kas sutrukdė?

– Man kelia nerimą situacija aukštojo mokslo srityje. Vyriausybei pavyko parengti Aukštojo mokslo įstatymo projektą, tačiau jis įstrigo Seime, o po to buvo ir atmestas. Manau, parlamentarai nebuvo įsigilinę, kuo šis projektas yra svarbus. Tikiuosi, kad dar spėsime situaciją pakeisti ir projektas bus priimtas, o tai leistų skubiau spręsti aukštojo mokslo problemas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...