captcha

Jūsų klausimas priimtas

Norima įteisinti mišrią kariuomenę

Šiais metais Valstybės gynimo tarybai rekomendavus privalomąją karo tarnybą grąžinti visam laikui, Seime kelią skinasi siūlymas, kuriuo būtų įteisinta mišri kariuomenė, komplektuojama iš profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Kariuomenės vadas sako, kad įteisinus tokį modelį bus paprasčiau komplektuoti kariuomenę ir didinti rezervą, kuris šiuo metu yra per mažas.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

2008-aisiais Lietuvai atsisakius šauktinių, išseko ir kariuomenės mobilizacinis rezervo šaltinis. Kariuomenė kasmet buvo komplektuojama tik iš profesionalų ir savanorių, baigusių trijų mėnesių bazinius karinius mokymus, o kiekvienais metais tvirtinant principinę kariuomenės struktūrą prie šauktinių būdavo įrašomas tik nulis.

Dėl to per 7 metus ne tik gerokai sumenko šalies karių rezervas, bet ir prie kritinės ribos priartėjo karinių dalinių užpildymas. Kariuomenės vadas net teigė, kad karių trūkumas daliniuose kelia pavojų Lietuvos saugumui, kuris tapo itin aktualus, kai Rusija aneksavo Krymą, o jos retorika vis labiau agresyvėja.

Lietuvai nusprendus atkurti šauktinių kariuomenę, Seimas 2015 ir 2016 metams patvirtino į kariuomenę šaukiamųjų skaičių, siekiantį pusketvirto tūkstančio karių, tačiau jau nuo kitų metų iki 2019-ųjų prie šauktinių vėl įrašytas 0.

Tiesa, šį skaičių Seimas jau ėmėsi taisyti. Šią savaitę parlamentarams pateiktas projektas, kuriame siūloma nuo 2017-ųjų kiekvienais metais pašaukti nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst. karių.

Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad reikia eiti kitu keliu, kad kasmet nebūtų diskusijų – reikia ar nereikia šauktinių. Jis siūlo įteisinti mišrią kariuomenę, komplektuojamą iš profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Seimas po pateikimo tam pritarė.

Įteisinus mišrią kariuomenę, pasak A. Paulausko, atsiras stabilumas ir aiškumas visuomenei, kad šauktiniai grąžinami visam laikui, o dabartinė tvarka leidžia krašto apsaugos ministrui manipuliuoti.  

„Vienas gali sustabdyti šaukimą, [kitas] gali vėl atnaujinti – priklauso nuo kažkokio konkretaus asmens ir jo požiūrio į kariuomenės formavimą. Jei Seimas, kaip politinė institucija, pasako, kad reikia grąžinti šauktinius ir grąžinti visam laikui, tada ministro galios susiaurinamos arba išvis panaikinamos ir, jei norėtų iš naujo šį klausimą svarstyti, vėl reikėtų grįžti į Seimą“, – teigia A. Paulauskas.

Lietuvai perėjus prie mišrios kariuomenės, vyriausybė, teikdama Seimui tvirtinti kariuomenės struktūrą, jau turėtų įrašyti konkrečius skaičius, o ne 0. Pagal Valstybės gynimo tarybos, kurią sudaro aukščiausi valstybės ir kariuomenės vadovai, rekomendacijas šis skaičius privalo būti ne mažesnis nei 3,5 tūkst.

Anot kariuomenės vado, mišrius modelius jau sėkmingai yra išbandžiusios Suomija, Norvegija, Estija.

„Norime turėti tokias dvi veikiančias kariuomenes. Viena – ta, kuri vaikšto ir tarnauja kasdien apsirengusi uniformą. Ir antra kariuomenė – tokio paties dydžio, kuri vaikšto civiliniais rūbais ir gali tuoj pat būti pakviesta į rikiuotę, ir be papildomo įgūdžių atnaujinimo gali užimti savo vietas kariuomenėje“, – sako Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas gen. ltn. Vytautas Jonas Žukas.

V. J. Žuko teigimu, per pastaruosius metus, kai Lietuva grąžino šauktinius, šalies kariuomenės kovinė galia itin išaugo, koviniai daliniai užpildyti 70–80-čia procentų. Kitais metais planuojama baigti visišką kariuomenės aprūpinimą ir pradėti kaupti atsargas rezervininkams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...