captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: eiles prie „Lidl“ lėmė trys priežastys

Masines eiles prie Lietuvoje ketvirtadienį atidarytų mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių lėmė trys pagrindiniai veiksniai – mažos produktų kainos, gyventojų smalsumas ir pasiteisinusi informacinės kampanijos strategija, mano finansų ir vadybos ekspertai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Eilės prie parduotuvių, kokių Lietuva nematė daugybę metų ir netgi grumtynės dėl  prekybos centro vėžimėlių. Taip šiandien į Lietuvą atėjo mažų kainų prekybos tinklas „Lidl“. Kaip tai suprasti? Ar žmonės nematę prekybos centrų, kurie Lietuvoje yra vieni moderniausių Europoje, ar kainų skirtumas su kitais tinklais yra toks pat įspūdingas kaip šios dienos eilės? O gal viską lėmė rinkodara ir Arvydas Sabonis? Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su DELFI.lt vyr. redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadove Odeta Bložiene ir mažmeninės prekybos ekspertu, vadybos konsultantu Justu Gavėnu.

– Šiandien dešimtyje Lietuvos miestų duris atvėrė 15 prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių. Eilės neįtikėtinos. Kodėl toks pirkėjų anšlagas? Ponia Garbačiauskaite?

– Yra keletas priežasčių. Pirmiausia, tai atmosfera buvo kaitinta labai ilgai, nes buvo atidarinėjama ne viena parduotuvė, dešimtyje Lietuvos miestų. Tai tas susidomėjimas prasidėjo turbūt prieš metus ir vis kaito. Iš pradžių buvo neaiški data, kada tas naujas centras ateis, buvo įdomu, nes tai visiškai naujas, ne vietinis žaidėjas. Taip pat žadamos žemesnės kainos. Be abejo, prisidėjo ir reklaminė akcija ir t.t. Panašius dalykus stebėjome ir su kitais prekės ženklais, kaip IKEA, H&M ir pan.

– O DELFI skaitytojams, tai populiarus turinys?

– Taip, labai, kaip ir kiti mano jau paminėti prekės ženklai. Tik šis susidomėjimas laikėsi tokį ilgą laiko tarpą ir tekstai buvo skaityti šimtais tūkstančių kartų.

– Prie to turbūt prisideda ir bendras kontekstas – diskusijos dėl didelių kainų, kalafiorų skandalas ir t.t.?

– Manau, kad taip, nes tas susidomėjimas protesto akcijomis, boikotu, kai buvo raginama neiti į parduotuves, taip pat buvo didelis.

– Ponia Bložiene, kaip jūs visa tai aiškinate? Negi visa tai lėmė vien kainos?

– Manau, kad yra keletas veiksnių. Svarbu kaina, bet yra ir smalsumas. Gyventojai Lietuvoje eina, domisi, žiūri. Bet kas, kas susiję su mažmenine prekyba, nesvarbu ar kalbama apie turgų ar naują parduotuvę – visada sulaukiama didelio susidomėjimo.  Tačiau kainos yra vienas pagrindinių tokių variklių, nes Lietuvoje namų ūkiai maisto išlaidoms išleidžia apie 20-30 proc. savo pajamų. Tai yra didelis rodiklis, nes ES vidurkis yra apie 15 proc. Taigi kainos yra tikrai patrauklus dalykas.

– Jus nustebino tai, ką šiandien pamatėte?

O. Bložienė: Aš iš tikrųjų nustebau, nes nesitikėjau, kad Lietuvoje žmonės gali būti tiek ištroškę tos kainos. Taip, tyrimai rodo, kad Lietuvoje 40 proc. vartotojų yra nuolaidų ir akcijų medžiotojai ir dažniausiai perka tik produktus su nuolaida. Bet mane stebina, kai kelias valandas prieš parduotuvės atidarymą žmonės laukia, palapines stato.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Net ir Vakarų Europos kontekste mūsų prekybos centrai yra puikūs, pasirinkimas – didesnis nei reikia. Prekių rūšių daugybė, savitarnos kasos ir pan. Aš, kai 8 val. ryte per tiesioginę transliaciją pamačiau tas eiles žmonių, kurie darbo dieną netingi keltis, eiti, laukti, tai mane tikrai stebina.

– Pone Gavėnai, o jūs turite savo versiją?

– Pritarčiau tai nuomonei, kad buvo labai ruoštasi informacinei kampanijai, kurios metus susidarė tam tikras informacinis vakuumas, kuris sprogo šiandien įtraukdamas visus tuos žmones, „duonos ir reginių“ stebėtojus, kurie patyrė tą fiestą. Matome masinę euforiją. Tradicinėje prekyboje, kai būna didelės nuolaidos, išpardavimai, akcijos vyksta tas pats, tai manęs nenustebino. Tik norėčiau pastebėti, kad tai nebuvo žmonės, kurie neturi pinigų, nes lygiai tas pačias eiles matėme „Snoro“ bankroto atveju atsiiminėjant pinigus.

– Daugelis eilėse stovėjusių žmonių yra vyresnio amžiaus, tai gal daugiausia yra smalsumas, noras pamatyti, ką čia duoda?

J. Gavėnas: Be abejo tai yra didelis įvykis. Tai yra pasaulinio lygio mažmeninių tinklų žaidėjas, turintis atnaujintą asortimentą, naujas parduotuves. Tai smalsumas nugali tokį reginį pamatyti.

– Kai kurie reklamos ekspertai, pavyzdžiui, Tomas Ramanauskas, tinklo rinkodaros strategiją kritikuoja. Tačiau reklamai pasitelktas A. Sabonis, kuris Lietuvoje turbūt yra arti šventojo. Tokie veidai taip pat duoda didelį efektą.

J. Gavėnas: Tai yra fenomenalu, kad A. Sabonis buvo pritrauktas į šitą kampaniją. Iš kitos pusės mes galime kritikuoti, kiek tik norime, bet rezultatas yra tas, kuris tikrai tenkina „Lidl“.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Iš nuotraukų matėsi, kaip žmonės prie tų pačių parduotuvių elgėsi Vilniuje ir kaip kituose miestuose. Tai pastebėjome tendenciją, kad kuo toliau nuo Vilniaus, tuo didesnė apgultis, didesnės eilės, susistumdymai dėl vežimėlių, ir t.t. Mes galime pasišaipyti ar nusistebėti, bet matyti, kad žmonėms tas kainos faktorius yra aktualus.

– Kai tokia didelė visuomenės dalis gyvena ties arba net už skurdo ribos, tai akivaizdu, kad kaina yra lemiantis faktorius. Dabar diskutuojama, ar „Lidl“ atėjimas sustabdys srautus į Lenkiją, ar tai pakeis apsipirkimo įpročius, galbūt išvilios žmones iš turgaus. Kaip manote, ponia Bložiene?

– Manau šiek tiek persiskirstymo įvyks, ypač mažesniuose miestuose. Kai gyventojai turi pasirinkimą ir mažesnes pajamas, tai kaina be abejo yra lemiamas veiksnys. Tai, kad į Lietuvos rinką atėjo pigesnių prekių žaidėjas yra labai gerai, nes Lietuvoje yra daug gyventojų, kurių pajamos nėra pakankamos. Tačiau vartotojai per laiką pasiskirstys, nes visgi „Lidl“ niekada negalės pasiūlyti tiek šviežių produktų, tokio didelio asortimento ir pasirinkimo. Turbūt tai, ką matome mažuose miestuose, tai greičiausiai smulkus verslas labiausiai išgyvena dėl savo pirkėjų. Turbūt tuos pačius bananus iš „Lidl“ pamatysime turguje, tai manau įvyks įvairiausių mainų. Bet ta euforija praeis, kaip praeina ir kitose šalyse. Vartotojai persiskirstys ir pasirinks, kas jiems yra tinkamiausia.

– Ko gero užsienyje visi esame buvę „Lidl“ parduotuvėse. Ten viskas parduodama paletėmis, padėklais, dideliais kiekiais. Žmonės ten produktus perka savo smulkiam verslui ar ilgai negendančius produktus šeimoms ilgam laikotarpiui ir pan. Lietuvoje „Lidl“ kitoks. Kodėl?

J. Gavėnas: Tai yra tiesioginis prisitaikymas prie itin konkurencingų sąlygų Lietuvoje, turint omenyje, kad egzistuoja 4 itin stiprūs žaidėjai. Vienareikšmiškai „Lidl“ koncepcija yra pakoreguota po ilgų tyrimų ir stebėjimų ir pritaikyta mūsų vartotojų poreikiams. Tos mini bazės, kurios yra Vokietijoje ir kitur, tikrai nebūtų priimtinos Lietuvos pirkėjui. Mes esame stipriai išlepinti, bet tuo pačiu vaikomės akcijų ir geros kainos.

– Net ir patys apsipirkimo įpročiai yra kitokie?

O. Bložienė: Lietuvių įprotis į parduotuves eiti dažnai ar kasdien po darbo, tai parodo mūsų planavimo spragas. Mes visada turime turėti omenyje ir kitą medalio pusę, t.y. išmetamus produktų kiekius. Ne visada gerai paskaičiuojama ir suplanuojama, todėl perkama daugiau ir išmetama daugiau. Lietuva nors ir atsilieka, pagal išmetamų produktų kiekį Europoje, tačiau tie skaičiai sparčiai auga. Vartojimas tiek, kiek reikia, įgauna visai kitokią prasmę. Manau, kad visi dar turi prisiminimus apie tai, kad prekės nebebus, reikia imti kol yra ir pan. Pasiūla yra milžiniška ir laikas vartotojams ugdyti naujus įpročius. Kiekvienas prekybos centras kovoja dėl vartotojo, nori jį prisikviesti, taigi tai tikrai ne pirmas ir ne paskutinis pasiūlymas.

J. Gavėnas: Apie apsipirkimo įpročius. Egzistuoja vienas esminis skirtumas tarp Europos ir Lietuvos vartotojų – du trečdaliai lietuvių didmiesčiuose gyvena daugiabučiuose, kas nėra būdinga užsienio valstybėms. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes neturime tiek daug vietos namuose kaupti prekes ir pirkti dideliais pirkimais kartą per savaitę. Taigi išauga poreikis į parduotuvę eiti 3-7 kartus per savaitę ir visumoje nusipirkti daugiau.

– Analizuojant šiandieninį katalogą, matosi nemažai pigesnių produktų, nei kitur. Ponia Garbačiauskaite, jūs šiandien savo skaitytojams pasiūlėte analizuoti prekių skirtumus. Kokie rezultatai?

– Tų rezultatų dar nemačiau. Bet kalbant apie prekių kaupimą, tai taip, maisto produktai sensta, bet, pavyzdžiui, šiandien sauskelnės buvo keletą kartų pigesnės, ar skalbimo milteliai ir panašios prekės, tai kodėl jų nenusipirkus daugiau? Manau, kad vartotojai pragmatiškai ir tai paskaičiuoja.

– Ponia Bložiene, tokia reakcija nerodo tam tikro mūsų provincialumo?

– Parduotuvių atidarymas buvo toks kultūrinis renginys, kad tiek nepritraukia nei kultūros, nei muziejų naktis. Man šiek tiek liūdna, tai nėra ta deficitinė prekė, nėra kažkokia super naujiena, nes gali labai panašų, alternatyvų produktą įsigyti kitur. Tai, kad gyventojams tai yra didžiausia pramoga, kokią jie galėjo sugalvoti saulėtą dieną, tai šiek tiek liūdina.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: Man eilės primena sovietmetį, kai mano pačios močiutė stovėjo eilėse prie bananų, kad nupirktų man jų. Aš pati eilėse stoviu tik kai tai yra absoliučiai būtina, pavyzdžiui, lipant į lėktuvą ar pan. Eilės gal labiau būdingos didmiesčiams, tokiems kaip Tokijas ar Londonas, kur tiesiog yra labai daug žmonių ir nėra kaip jų visų vienu metu aptarnauti. Tačiau šiandieninės eilės mane labai nustebino.

J. Gavėnas: Aš į tai pasižiūrėčiau, kaip į šventę Lietuvai, nes „Lidl“ atėjimas yra milžiniškas pripažinimas šaliai. Baikime pozityviai – žmonės atėjo pasveikinti naują investuotoją ir parodė, kad jį mylės ir gerbs.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...