captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl prieš pradedant sportuoti būtina pasitarti su specialistu?

Ilgalaikiais moksliniais tyrimais nustatyta, jog fizinis aktyvumas apsaugo žmogaus organizmą nuo bemaž 100 įvairiausių ligų. Reguliarus  fizinis  krūvis  yra  tiesiogiai  siejamas  su  sveikesniu  ir ilgesniu  gyvenimu. Tačiau norint sportuoti efektyviai ir dar labiau sau nepakenkti, būtina pasitarti su specialistu, rašoma pranešime spaudai. 
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Treniruotė ar atsitiktiniai pratimai?

Sportas yra naudingas ne tik esamos sveikatos būklės išsaugojimui ar fizinės formos gerinimui, bet ir įvairių negalių ir lėtinių susirgimų gydymui. Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis padidina širdies susitraukimų dažnį, suaktyvina kraujotaką, endokrininę veiklą, skatina aktyviau dirbti kvėpavimo sistemą, pagreitina medžiagų ir energijos apykaitą. Visi šie procesai yra glaudžiai susiję su sveikatos rodikliais ir klinikinėmis diagnozėmis. 

„Tam, kad asmuo iš fizinės veiklos gautų naudos sveikatai, būtina gydytojų ir fizinio krūvio specialistų sudaryta individualizuota fizinio aktyvumo programa ir tikslus planas bent keliems mėnesiams į priekį. Be tinkamai sudaryto plano, treniruotė yra tik atsitiktinių pratimų rinkinys“, – fizinės veiklos planavimo svarbą pabrėžia Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos sveikatingumo treneris Valdemaras Kavaliauskas.

Kovos su antsvoriu klaidos

V. Kavaliauskas įsitikinęs, jog greitas svorio metimas, staigus intensyvaus fizinio krūvio taikymas ir badavimas gerų rezultatų neatneš. Kraštutinės priemonės yra neefektyvios arba net kenkia sveikatai. Specialistas ragina aklai nepasitikėti draugų ir artimųjų rekomendacijomis, o taikyti tik specialistų parinktus individualius sprendimus. 

Visų pirma – tai nuoseklus ir sistemiškas klinikinės ir fiziologinės būklės ištyrimas, kurio rezultatais remiantis nustatomas optimalus, terapinį efektą užtikrinantis fizinio krūvio režimas. Kiekvienam asmeniui geriausių rezultatų pasiekti padeda skirtinga fizinė veikla, todėl prieš ją pasirenkant, būtinas savo organizmo pažinimas ir poreikio išsiaiškinimas. 

Fizinė veikla teiks geriausius rezultatus, kai bus kombinuojama su turtinga mityba ir teisingu jos režimu. Galiausiai, svarbu įsiklausyti į individualų paros bioritmą – žinoti, kada kokie procesai vyksta organizme ir pagal juos planuoti režimą.

„Yra žmonių, kurie pabandę kelias neveiksmingas dietas ar netinkamą fizinę veiklą nuleidžia rankas ir imasi, jų manymu, paprastesnių ir efektyvesnių sprendimų – atlieka riebalų nusiurbimą, skrandžio mažinimo procedūrą ar pradeda vartoti įvairius maisto papildus. Šios priemonės turėtų būti paskutinės, kai visi kiti, specialistų patvirtinti būdai, neteikia norimo rezultato,“ – neskubinti drastiškų sprendimų pataria V. Kavaliauskas.

Kada riebalinis sluoksnis kenkia labiausiai?

Daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, nutukimas yra vienas svarbiausių įvairių ligų rizikos veiksnių. Ypatingą dėmesį V. Kavaliauskas rekomenduoja atkreipti, kai riebalinis sluoksnis kaupiasi liemens srityje – jis apsunkina vidaus organų veiklą, o tai padidina riziką vystytis įvairioms lėtinėms ligoms. 

Asmenys su antsvoriu turi didesnę arterinės hipertenzijos, miokardo infarkto, insulto, cukrinio diabeto ir net onkologinių susirgimų riziką. Šios ligos dažniausiai lemia papildomas komplikacijas ir diagnozių sąrašas su laiku ilgėja, kartu didindamas ir ankstyvos mirties riziką. 

PSO: daugiau nei pusė europiečių turi antsvorio

Remiantis naujausiais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei pusė Europos gyventojų turi antsvorį. Lietuvoje su antsvorio problema susiduria 40 proc. suaugusių vyrų ir 30 proc. moterų ir šis rodiklis didėja kasmet. Dažniausiai pasitaikanti nutukimo forma – maistinis nutukimas, atsirandantis dėl netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo stokos. 

Papildomi kilogramai lemia ne tik išorinius, bet ir vidinius organizmo pakitimus ir dažnai tampa įvairių ligų priežastimi. „Siekiant sustabdyti nepalankios statistikos augimą ir gerinti visuomenės sveikatos rodiklius, reikia keisti ne tik žmonių įpročius, bet ir jų požiūrį į sveikatos puoselėjimą. Dažnai pamirštame, kad sveikata nėra neišsenkanti, o ir atsakomybės už savo savijautą sau vengiame prisiimti – vis gręžiamės į genetiką, kaltiname mediciną ar ieškome kitokių patogesnių pasiteisinimų“, – teigia treneris.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...