captcha

Jūsų klausimas priimtas

STT byla prieš E. Masiulį: projektas, kurio priėmimas skendi šešėlyje

Įtarimuose buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui ir „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui teigiama, kad politikas Seime, kaip manoma, sutiko balsuoti bei daryti įtaką kitiems Liberalų sąjūdžio nariams už koncernui palankų sprendimą dėl projekto, kuriuo numatyti magistralinio kelio Vilnius–Utena projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbai, priėmimo.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Projektas turi būti vykdomas pagal valdžios ir privataus sektoriaus partnerystę, valstybės įsipareigojimai, remiantis Seimo nutarimu, siekia 169,3 mln. eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Po svarstymo Seime valstybės įsipareigojimai sumažėjo nuo 175 mln. iki 169,3 mln. eurų.

Kaip yra skelbęs Seimas, šio projekto apimtis – kelio Vilnius-Utena ruožas nuo 21,50 iki 93,65 km (72,15 km), partnerystės sutarties laikotarpis – 13 metų. Šį projektą įgyvendina Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Finansinės paramos projektų administravimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Kastyčio Grigo teigimu, tarptautinis konkursas šiam projektui bus skelbiamas 2016 metų rugsėjo-spalio mėnesiais.

Kur šioje istorijoje galėjo būti „MG Baltic“ koncerno interesas ir koks buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio vaidmuo?

Kaip viskas vyko Seime: chronologija

Nutarimo projektas, kurį parengė Susisiekimo ministerija, Seime buvo registruotas 2014 m. liepos 14 d. Jame valstybės įsipareigojimų dydis siekia 604,6 mln. litų (175 mln. eurų). Turėdama prievolę įvertinti teisės akto projektą antikorupciniu požiūriu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išsakė savo pastabas:

1) neaišku, kuo grindžiamas valstybės įsipareigojimų dydis ir kaip įsipareigojimai bus paskirstyti valstybei bei privačiam investuotojui;

2) projektas turėjo būti parengtas Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nurodytų procedūrų ir užtikrinta, kad būtų parinkta ir suderinta ekonominiu ir kokybiniu požiūriu priimtiniausia projekto alternatyva.

Pritarimas po pateikimo Seime priimtas 2015 m. birželio 4 d. Liberalų sąjūdis šiuo atveju vieningai susilaikė. Už daugiausia balsavo konservatoriai, socialdemokratai, Darbo partija.

Pritarimas po svarstymo Seime vyko 2015 m. rugsėjo 17 d. Valstybės įsipareigojimai sumažinami iki 169,3 mln. eurų.

Iš Liberalų sąjūdžio frakcijos balsavime dalyvavo vos keturi parlamentarai: Vitalijus Gailius susilaikė, Kęstutis Glaveckas balsavo prieš, Šarūnas Gustainis – už, Andrius Mazuronis – prieš. Nutarimui šioje stadijoje pritarė daugiausia socialdemokratai, Darbo partija ir konservatoriai.

DELFI šaltiniai teigia, kad dar praėjusių metų rugsėjį Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja leido slapta klausytis „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio pokalbių bei atlikti kitus operatyvinius veiksmus. Oficialiai „MG Baltic“ viceprezidentas buvo stebimas nuo 2015 m. rugsėjo 23 d.

Seimo nutarimas, davęs žalią šviesą kelio Vilnius-Utena projektui, priimtas 2015 m. gruodžio 22 d.

Sprendimas priimtas daugiausia Darbo partijos (20 – už), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (18 – už, 4 – prieš, 3 – susilaikė) ir socialdemokratų (27 – už) balsais. Vėliau konservatorius Dainius Kreivys paprašė jo balsą pridėti prie priešininkų

Prieš projektą balsavo arba susilaikė Liberalų sąjūdis (1 – už, 2 – prieš, 7 – susilaikė), „Tvarka ir teisingumas“ (1 – už, 2 – prieš, 4 – susilaikė), Lenkų rinkimų akcija (4 – susilaikė) bei Mišri Seimo narių grupė (4 – prieš, 2 – susilaikė).

K. Glaveckas stojo piestu

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas K. Glaveckas prieš šį projektą išvis stojo piestu ir pateikė pasiūlymą valstybės įsipareigojimus sumažinti iki 80 mln. eurų. Pasiūlymas buvo atmestas.

„Apie ši­tą nu­ta­ri­mą iš tik­ro bu­vo daug kal­bė­ta ir ko­mi­te­te, ir ši­to­je sa­lė­je. Jis la­bai ne­ska­niai kve­pia. Tie pi­ni­gai, ku­rie įra­šy­ti ir ku­rie iš es­mės bu­vo įtrauk­ti į pir­mi­nį biu­dže­to va­rian­to 11 straips­nį, kur nu­ma­ty­ta 150 mln. eu­rų vals­ty­bės tur­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų dėl PPP, pri­va­čių ob­jek­tų sta­ty­bos, iš tik­ro ne­pa­grįs­ti jo­kiais eko­no­mi­niais skai­čia­vi­mais ar­ba tie skai­čia­vi­mai yra bai­sin­gai iš­pūs­ti.

Jei­gu tai bū­tų nau­jo ke­lio sta­ty­ba, tai ji kai­nuo­tų daug pi­giau ne­gu da­bar se­no ke­lio re­konst­ruk­ci­ja. Įsivaizduo­ki­te, už 80 kilometrų – 159 mln. eu­rų vals­ty­bės tur­to įsi­pa­rei­go­ji­mų! Tuo me­tu susisiekimo vi­ce­mi­nist­ras, ku­ris bu­vo mū­sų ko­mi­te­te, aiš­kiai pa­sa­kė, kad ga­li­ma jį pa­da­ry­ti už pu­sę tos su­mos, už daug ma­žes­nius pi­ni­gus, pa­nau­do­jant žmo­nių su­kaup­tus pi­ni­gus ir ki­tus fi­nan­si­nius in­stru­men­tus“, – prieš pateiktą projektą Seime agitavo K. Glaveckas.

„Iš tik­ro mes for­ma­liai pa­da­rė­me šir­mą įvyk­dy­ti to­kį pro­ce­są, pa­lai­mi­no­me pro­jek­tą, ku­ris yra iš­lai­dus, ne­efek­ty­vus ir la­bai ža­lin­gas Lie­tu­vai. Vi­liuo­si, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ir Vy­riau­sy­bė ne­pra­dės to pro­jek­to, nes nu­ta­ri­mas dar nė­ra įsa­ky­mas ir biu­dže­to ei­lu­tė.

To­dėl ti­kiuo­si, kad tas pro­jek­tas bus per­žiū­rė­tas ir fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai bus iš prin­ci­po pa­keis­ti, pa­da­ry­ta rim­ta kaš­tų ana­li­zė. O po­li­ti­nė prie­dan­ga, ku­rią mes da­vė­me, iš tik­ro lei­džia ga­li­my­bę at­lik­ti juo­dą dar­bą, ku­rio Lie­tu­vai tik­rai ne­rei­kia“, – jau po balsavimo sakė Liberalų sąjūdžio narys.

Iš principo prieš siūlomą projektą su dideliais valstybės įsipareigojimais, be K. Glavecko, kalbėjo tokie Seimo nariai kaip Audrius Nakas, Rima Baškienė, Petras Gražulis.

Projektas inicijuotas dar prie E. Masiulio

Seimo nariai pasakoja įvairių istorijų apie šį projektą: pavyzdžiui, vienas Ekonomikos komiteto narys pasakoja, kad komiteto posėdis buvo sušauktas paskutinę sesijos dieną 2015 m. birželio 30 d., nes socialdemokratas Artūras Skardžius surinko komiteto narių parašus ir taip privertė surengti posėdį. Komitetas projektui pritarė.

Tačiau projektui 2015 m. birželio 17 d. nepritarė papildomas Biudžeto ir finansų komitetas, kuris siūlė projektą įgyvendinti valstybės lėšomis. „Patys kelininkai motyvavo, kad jie gali ir už pusę kainos padaryti“, – sako komiteto narys, „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius.

Labiausiai žodžiais projektą, anot stenogramos, palaikė socialdemokratė Milda Petrauskienė, E. Masiulis praktiškai nefigūravo niekur, išskyrus projekto pateikimą, kur uždavė klausimą susisiekimo viceministrui. Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad liberalai projektui nepritarė.

Vienintelė iš pirmo žvilgsnio regima E. Masiulio sąsaja su projektu ta, kad jis buvo inicijuotas dar tada, kai politikas buvo susisiekimo ministras 2008-2012 m. kadencijoje. 2011 m. buvo parengta pirmoji galimybių studija ir toliau nieko. 2013 m. galimybių studija atnaujinta, tačiau jau pasikeitus valdžiai.

„Mes nesuprantame, kas čia ką daro, nes turėtų būti viešas tarptautinis konkursas. Tik tiek, kad prie pono E. Masiulio, kai jis ėjo susisiekimo ministro pareigas, tas projektas ir buvo pradėtas. Tai tik tiek. Mes tarpusavyje kalbame ir nelabai įsivaizduojame, kas čia vyksta“, – sakė vienas tarnautojas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

Galimybių studiją atliko „Investuok Lietuvoje“, pavaldi Ūkio ministerijai. „Investuok Lietuvoje“ studijoje teigia, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė yra efektyvesnis projekto įgyvendinimo būdas nei tradicinis viešasis pirkimas. Dokumente taip pat rekomenduota pasirinkti 13 metų trukmę projektui įgyvendinti – tokia trukmė ir pasirinkta.

„Gal kas nors norėjo tapti to konkurso nugalėtoju? Bet kad konkursą turi skelbti Lietuvos automobilių kelių direkcija, tai galbūt čia yra E. Masiulio, kaip buvusio ministro, įdirbis kažkoks? Gal paskirti žmonės, kurie priiminėja sprendimus, gal čia kažkas tokio? Bet tai tik didžiulė prielaida, nes Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius pasikeitęs“, – sako A. Skardžius, anuomet siekęs projekto įgyvendinimo.

Vienintelis nuo E. Masiulio laikų nepasikeitęs, bet įtakingas asmuo, yra susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius, apie kurio veiklą A. Skardžius atsiliepia neigiamai. Tačiau STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas DELFI sakė neturintis informacijos, kad šio valdininko pavardė figūruotų tyrime.

Įtarimai ir dėl J. Basanavičiaus paminklo

Kokią konkrečią naudą paperkant E. Masiulį galėjo turėti „MG Baltic“, STT pateiktuose įtarimuose nenurodyta. STT įtarimuose taip pat nurodyta, kad E. Masiulis pokalbių su R. Kurlianskiu metu esą buvo įsipareigojęs paveikti Vilniaus miesto tarybos narius – kad iš tarybos posėdžių darbotvarkių išnyktų klausimas dėl paminklo Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui statymo.

Primename, kad E. Masiulis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu. Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad būdamas Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos pirmininku ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūnu E. Masiulis „MG Baltic“ koncerno atstovui R. Kurlianskiui už šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus susitarė priimti ir savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.

E. Masiuliui pinigai buvo perduoti gegužės 10 d., apie 16 val., prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Juos, įtariama, R. Kurlianskis įdėjo į alkoholinio butelio dėžutę. Ją gavęs E. Masiulis išėjo tvarkyti reikalų į Seimą, o pinigus paliko automobilyje – juos netrukus pažymėjo slaptą operaciją atlikę STT pareigūnai.

Pas E. Masiulį ir R. Kurlianskį gegužės 12 d. buvo atliktos kratos, pas tuometį Seimo narį namuose buvo rasta net 250 tūkst. eurų. Papirkimu, prekyba poveikiu ir disponavimu valstybės paslaptį sudarančiu dokumentu įtariamas R. Kurlianskis buvo sulaikytas.

R. Kurlianskis slapta buvo sekamas nuo praėjusių metų rugsėjo 23 d. – pareigūnai atliko ne tik operatyvinį jo stebėjimą, bet ir slapta klausėsi telefoninių pokalbių.

Antradienį teismas nutarė verslininką paleisti į laisvę – jam skirtas namų areštas dviem mėnesiams, be to, jam uždrausta bendrauti su E. Masiuliu.

Pirmadienį STT ir Generalinė prokuratūra pranešė, kad R. Kurlianskis esą galėjo duoti kyšį ir „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui. Tiesa, ne grynaisiais pinigais. Dėl to R. Kurlianskiui artimiausiu metu turėtų būti pareikšti įtarimai, be to, prokurorai sieks, kad Seime būtų panaikinta ir V. Gapšio neliečiamybė.

Tačiau tai dar ne viskas – DELFI šaltiniai sako, kad šioje politinės korupcijos byloje gali figūruoti ir daugiau politikų pavardžių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Įtarimai E. Masiuliui paėmus kyšį

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...