captcha

Jūsų klausimas priimtas

Liberalų sąjūdžio nuostoliai: impulsyvus jaunimas ir A. Guogos gerbėjai

Rinkėjams Liberalų sąjūdžio (LS) cirkas atrodė geriau nei Darbo partijos, todėl liberalus nemažai rinkėjų ir ketino palaikyti per Seimo rinkimus, teigia rinkimų konsultantas Mindaugas Lapinskas. Analizuodamas liberalų reitingų kritimą, LRT.lt pašnekovas pažymi, jog kone pusė LS simpatikų, jo manymu, anksčiau rinkosi socialdemokratus, konservatorius, Darbo partiją ar partiją „Tvarka ir teisingumas“.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Liberalų sąjūdžio reitingas, partiją krečiant skandalams, gerokai krito. DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta naujausia apklausa rodo, kad šios partijos populiarumas krito iki 6,6 proc., nors balandį šią partiją palaikė net 15,5 proc. respondentų. Kokius rinkėjus prarado liberalai?

„Tarp tų 15 proc. buvo 6-7 proc. liberalių pažiūrų rinkėjų. Tačiau kaip atsirado šios partijos gerbėjų augimas? Jis atsirado ne todėl, kad liberalai staiga tapo liberalesni, o todėl, kad prie šios partijos prisijungė Antanas Guoga, vėliau – Virginijus Alekna ir kiti. Tarp šios partijos rinkėjų kone pusė buvo tų, kurie anksčiau rinkosi socialdemokratus, konservatorius, Darbo partiją ar partiją „Tvarka ir teisingumas“, – LRT.lt teigė M. Lapinskas.

Kaip teigia rinkimų konsultantas, LS nusivylusiems rinkėjams svarbūs buvo trys faktoriai: „Šis „kokteilis“ susidėjo iš trijų ingredientų. Pasirodo, jis buvo pašvinkęs dėl korupcijos. Jis buvo pašvinkęs, nes rinkėjai galvojo, jog tai – naujo tipo politikai, kurie, pasirodo, visai ne naujo tipo. Partija ir taip smarkiai buvo susijusi su verslu, o dabar išaiškėjo, kad ji absoliučiai susijusi su verslu. Manau, šis aspektas ir anksčiau kišdavo koją liberalams, o dabar dar labiau atsiskleidė“.

Kaip teigia VDU profesorius politologas Lauras Bielinis, dauguma liberalų rinkėjų yra jauni ir jų pasirinkimas esą dažnai būna impulsyvus. „Todėl toks kritimas yra impulsyvaus veiksmo pasekmė – vakar mylėjom, šiandien nuvylė, todėl nebemylim taip pat karštai, kaip mylėjom prieš dieną“, – sako L. Bielinis.

DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog liberalų rinkėjų nusivylimas nesustiprino pasitikėjimo kitomis partijomis, be to, paaugo neketinančių eiti balsuoti skaičius – nuo 14,1 proc. iki 16,7 proc.

Kaip DELFI teigė politologas Mažvydas Jastramskis, nežinantys, už ką balsuoti, ateityje gali rinktis Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą arba socialdemokratus. Pasak M. Jastramskio, apie trečdalį liberalų rinkėjų sudarė jauni žmonės. Tokie žmonės esą dar neturi didesnės balsavimo patirties, kad žinotų, kas yra jų partija Nr. 2, todėl tokie rinkėjai gali apskritai neateiti į rinkimus.

Anot VDU profesoriaus L. Bielinio, dalis rinkėjų gali nebalsuoti, nes nusivils partine sistema. Nemažai jų esą turėtų pasirinkti konservatorius. „Manau, didžioji dalis buvusių LS rinkėjų pasirinks konservatorius, nors liks ir ištikimų liberalams“, – pridūrė politologas.

Tačiau, pasak rinkimų konsultanto M. Lapinsko, konservatoriai negali nieko nedarydami tikėtis, jog sulauks daugiau rinkėjų.

„Šokiuose nusivili kokia nors gražia panele, o kita panelė stovi prie kampo, nieko nedaro ir tikisi, kad pas ją būtinai ateis vaikinas, o  gyvenime taip nebūna. Jei nori, kad vaikinas tave pakviestų ar prie tavęs prieitų, reikia daryti kažką ir pačiai. Šiuo atveju konservatoriai galbūt naiviai tikisi, kad sulauks rinkėjų nežengdami nė žingsnio. Jie netgi tiesiai šviesiai nepasakė, kad yra skaidrūs. Tai ko dabar pas juos eiti? Jei jie paleistų kampaniją, pavyzdžiui, su šūkiu „Sveiko proto dešinieji neima kyšių“, tai gal ir atsirastų susigundžiusių, o dabar – nėra ko tikėtis, jei patys nieko nedaro“, – vaizdžiai palygino M. Lapinskas.

Atliktos apklausos rodo, jog antrasis LS rinkėjų pasirinkimas būtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (20,9 proc.), tokio paties liberalų rinkėjų palaikymo sulauktų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. 6 proc. LS rinkėjų pasirinktų Socialdemokratų partiją, 3 proc. – partiją „Tvarka ir teisingumas“. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...