captcha

Jūsų klausimas priimtas

Liberalų sąjūdžio reitingai smuko po įtarimų šešėlio

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams ir prokurorams tiriant kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo bylą, kurioje figūruoja koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis ir esamas Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys, politiniuose reitinguose regimi dramatiški pokyčiai.
 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūra „Spinter tyrimai“ gegužės 19–26 dienomis atliko visuomenės nuomonės apklausą, iš kurios matyti, kad pasitikėjimas Liberalų sąjūdžiu smuko labai stipriai, bet parama kitoms politinėms jėgoms neišaugo arba išaugo labai nedaug. Apklausa atlikta jau po „juodojo ketvirtadienio“, gegužės 12-osios, kai pareigūnai atliko kratas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus ir viceprezidento R. Kurlianskio darbo vietose, taip pat buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir Liberalų sąjūdžio būstinėje.

Tą dieną paskelbta, kad R. Kurlianskis įtariamas didelės vertės kyšio perdavimu E. Masiuliui už jo veikimą koncerno naudai.
Tačiau apklausa neapima gyventojų reakcijos į pareigūnų veiksmus prieš Darbo partijos vicepirmininką V. Gapšį, kurio namuose ir darbo vietoje kratos atliktos gegužės 30 dieną. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas Mažvydas Jastramskis teigia, kad susidariusi situacija neleidžia prognozuoti rinkimų rezultatų.

Bet jis pripažįsta, kad šiuo metu vykstantys procesai gali reikšmingai sumažinti rinkėjų aktyvumą, o tai paprastai naudinga konservatoriams, kurių rinkėjai pasižymi pareigos jausmu ir ištikimybe. Tai reiškia, kad krentant rinkėjų aktyvumui, didėja į rinkimus atėjusios mažumos reikšmė. Šis procesas gali pagelbėti ir Lenkų rinkimų akcijai, kuri balansuoja ties patekimo į Seimą pagal proporcinę rinkimų sistemą riba.

Socdemų reitingas važiuoja žemyn, tik lėtai

Remiantis apklausos rezultatais, jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juose pirmautų premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai. Už šią partiją balsuotų 15,5 proc. apklaustų respondentų.

Tačiau per mėnesį šios partijos reitingai nežymiai smuko, nors pastaruoju metu socialdemokratai nepatyrė jokių didelių sukrėtimų, o Liberalų sąjūdį palietęs skandalas socialdemokratų kol kas neįtraukė. Balandžio mėnesį už socialdemokratus buvo pasiryžę balsuoti 17,2 proc. apklaustųjų, kovo – 18,8 proc., vasarį – 19,6., sausį – 20,9 proc. Taigi socialdemokratų reitingai krenta po truputį, bet nuosekliai.


Kodėl socialdemokratų populiarumas važiuoja žemyn? „Tai normali vykdomojoje valdžioje dominuojančios partijos trajektorija Lietuvoje artėjant Seimo rinkimams, nekalbant jau apie tai, kad buvo izoliuotų su socialdemokratais susijusių skandalų, kurie populiarumo nepridėjo, o galėjo ir atimti. Atsirado konkurentų – tai valstiečiai žalieji, tikrai dalis potencialių rinkėjų perėjo pas juos“, – sako M. Jastramskis.

Liberalų sąjūdžio nuopuolis: tai tiesiog per didelis smūgis

Jei anksčiau antrąją vietą reitingų lentelėje užimdavo Liberalų sąjūdis, tai dabar situacija pakito iš esmės. Dabar antrąja vieta džiaugiasi Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Šios partijos reitingai nuosekliai kyla ir gegužės mėnesį už ją būtų balsavę 11,5 proc. respondentų. Turint omenyje, kad sausio mėnesį valstiečių ir žaliųjų populiarumas siekė 6,8 proc., tai didelis žingsnis pirmyn. Per mėnesį šiek tiek paaugo Gabrieliaus Landsbergio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų reitingas, bet partija turi atgauti anksčiau prarastą populiarumą.

Gegužės mėnesį už konservatorius būtų balsavę 9,3 proc. respondentų, sausio mėnesį – 9,9 proc. Per šį laikotarpį konservatorių populiarumas buvo pakilęs iki 10,6 proc. kovo mėnesį. Partija „Tvarka ir teisingumas“ šiuo metu irgi išgyvena ne pačius geriausius laikus. Partijai 2015 m. pabaigoje pateikti įtarimai dėl renginio „Pirk dramblį“ kaštų. Šiame tyrime figūruoja tuometiniai Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijos darbuotojai, prodiuseris Rolandas Skaisgirys.

Kitame tyrime dėl prekybos poveikiu, kuriame siekta kuo greičiau eksploatuoti „Norfos“ prekybos centrą Prienuose, įtariamas ir pats „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas, kaltinimai pateikti „Lietuvos ryto“ akcininkui ir vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui. Nepaisant įtarimų, tyrimų ir bylų, „tvarkiečių“ reitingai nėra labai prasti. Gegužės mėnesį partijos populiarumas siekė 7,6 proc., balandžio – 8 proc. Valentino Mazuronio vadovaujamos Darbo partijos padėtis reitingų lentelėje šiek tiek stabilizavosi: gegužės mėnesį už „darbiečius“ būtų balsavę 7,5 proc., balandžio – 7,1 proc., kovo – 5,9 proc., vasario – 7 proc., sausio – 7,4 proc.

Kitą mėnesį paaiškės, ar „darbiečių“ rinkėjai reaguos į įtarimus, kad E. Masiulio ir „MG Baltic“ korupcijos byloje gali figūruoti ir „darbiečių“ vicepirmininkas V. Gapšys. Tuo metu Liberalų sąjūdžio rinkėjai į paskelbtus įtarimus reagavo žaibiškai: šį mėnesį partijos populiarumas krito iki 6,6 proc. žemumų, kai balandį už liberalus norėjo balsuoti 15,5 proc. respondentų. Taigi jei rinkimai vyktų dabar, partija vos peržengtų 5 proc. rinkimų kartelę. Potencialių rinkėjų neįtikino ir naujojo pirmininko, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus tikinimai, kad korupcijos skandalas su Liberalų sąjūdžiu nesusijęs.

Beje, liberalų rinkėjų nusivylimas kol kas reikšmingai nesustiprino pasitikėjimo kitomis partijomis: nuo 14,1 proc. iki 16,7 proc. paaugo neketinančių balsuoti kiekis. Dar 15 proc. respondentų neatsakė į klausimą, kai prieš mėnesį neatsakiusių buvo 10,7 proc. „Gali būti, kad liberalų rinkėjų išmušimas iš vėžių lemia, kad jie kol kas nežino, už ką balsuoti. Tokie nežinantieji gali galbūt ateityje papildyti konservatorių, valstiečių žaliųjų ar socdemų kišenę, bet nereikia tikėtis, kad trumpuoju laikotarpiu rinkėjai kažkur persimes. Tie žmonės, kurie manė už kažką balsuoti, negali persigalvoti per keletą dienų“, – sakė M. Jastramskis. Politologas atkreipia dėmesį, kad tikėtina, jog apie trečdalį liberalų rinkėjų sudarė jauni žmonės, savo gyvenime balsavę kokį kartą ar du. Tokie rinkėjai neturi didesnės balsavimo patirties, kad žinotų, kas yra jų partija Nr.2. M. Jastramskis mano, kad tokie rinkėjai gali neateiti į rinkimus iš viso. „Tai tiesiog per didelis smūgis. Jų elektoratui lyderis, taip pat skaidrumas ir sąžiningumas buvo labai svarbu“, – teigia politologas.

Rinkėjams sąžiningumas svarbus

Klausiamas apie kitą tokį staigų partijos populiarumo kritimą, M. Jastramskis pažymi, kad 2012 m. antroje pusėje Darbo partija džiaugėsi itin dideliu populiarumu, kuris staiga sumažėjo po apkaltinamojo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio vadinamojoje „juodosios buhalterijos“ byloje. Nuosprendis vėliau šiek tiek keitėsi po nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme.

2012 m. rugsėjį Darbo partijos populiarumas pagal „Spinter tyrimus“ siekė 15,8 proc., Vilniaus apygardos teismas nuosprendį priėmė 2013 m. liepos 12 d., o liepos pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, už Darbo partiją tuomet norėjo balsuoti vos 7,8 proc. respondentų. M. Jastramskis teigia, kad sąžiningumas yra svarbus visiems rinkėjams, nepriklausomai, ar jie renkasi liberalus, ar Darbo partiją.

Liberalai nelabai tinka ir kaip partija Nr. 2

Liberalų sąjūdis daugeliui rinkėjų nebetinka ir kaip antrasis pasirinkimas, bet krytis šiuo atveju kiek mažesnis. Gegužės mėnesį antruoju pasirinkimu respondentai dažniau nurodė Valstiečių ir žaliųjų sąjungą (15,2 proc.) bei socialdemokratus (12,9 proc,). Šia prasme kiek padaugėjo antruoju bandymu besirenkančių valstiečius ir žaliuosius.

Už Darbo partiją antruoju pasirinkimu balsuotų 7,7 proc. „Tvarką ir teisingumą“ – 7,5 proc., konservatorius – 5,5 proc., liberalus – 4,8 proc. Prieš mėnesį liberalus antruoju bandymu būtų rinkęsi 6,8 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2016 metų gegužės 19–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Įtarimai E. Masiuliui paėmus kyšį

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...