captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atsisveikina su partija, bet europarlamentaro mandato atsisakyti nenori

Su partijos vėliava į Europos Parlamentą (EP) išrinkti, o vėliau iš partijos išstoję politikai neatsisako EP mandato, nes nori išlikti įtakingi ir tęsti savo karjerą. Svarbus motyvas, lemiantis tokį apsisprendimą, – finansai. Taip LRT.lt teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius.
A. Guoga, V. Mazuronis. V. Skaraičio (BFL) nuotr., LRT.lt montažas
A. Guoga, V. Mazuronis. V. Skaraičio (BFL) nuotr., LRT.lt montažas

Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdį palikęs Antanas Guoga pareiškė ketinantis toliau dirbti EP. „Net ir neturėdamas partinio palaikymo, galiu prisidėti prie šalies pokyčių, gindamas jos interesus Europos Parlamente“, – savo tinklaraštyje skelbė politikas.

Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Seimo narys Gintaras Steponavičius LRT.lt teigia, kad teisiškai nėra mechanizmų pakeisti A. Guogą kitu partijos nariu: „Iš liberalų pasitraukusio A. Guogos sprendimas turi nulemti, ką jis darys toliau. Kita vertus, nemanau, kad dabar yra tas momentas, kai partija turėtų imtis kažkokių iniciatyvų apeliuoti į jo galimus tolesnius žingsnius“.

Praėjusių metų žiemą partijos „Tvarka ir teisingumas“ duris užtrenkęs Valentinas Mazuronis taip pat neatsisakė anksčiau šios partijos gretose pelnytos europarlamentaro kėdės, nors „tvarkiečių“ lyderis tikino, jog V. Mazuronis turėtų atsisakyti europarlamentaro mandato.

„Aišku, būtų labai smagu, kad žmonės, kurie priima tokius sprendimus, padėtų mandatą, kuris pasiekiamas su komanda pagal tos partijos programą, ar Seimo nario, ar Europos Parlamento šiuo atveju. Kad tas mandatas būtų grąžinamas partijai. Bet per 25 metus tokių atvejų nebuvo, jaučiu, kad ir šiuo atveju nebus“, – tąkart tvirtino R.Paksas.

Ir iš tiesų nebuvo – V. Mazuronis pareiškė, kad, „jei Petras Gražulis važiuotų į EP, Lietuvai tai garbės nepridėtų“. Mat, jei V. Mazuronis apsispręstų vesti „darbiečius“ į šalies parlamento rinkimus, jį EP pakeistų „Tvarkos ir teisingumo“ politikas P. Gražulis.

Panašių atvejų, kai politikai išrenkami su sąrašu, o vėliau iš partijų išeinama, bet EP mandato neatsisakoma, būta ir ankstesnėse EP kadencijose.

2004-asiais su Darbo partijos vėliava į EP buvo išrinkta Ona Rainytė-Bodard (buvo O. Juknevičienė), tačiau prieš pat kadencijos pabaigą ji taip pat pasitraukė iš šios partijos.

G. Landsbergį keis Laima Andrikienė

Europarlamentaras ir konservatorių lyderis G. Landsbergis yra skelbęs, kad dalyvaus Seimo rinkimuose. Jis planuoja savo kandidatūrą iškelti Kauno Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje, maža to, ketina būti partijos rinkimų sąrašo lyderiu. G. Landsbergį europarlamentaro poste pakeis L. Andrikienė, kuri jau anksčiau yra dirbusi EP.

Kaip LRT.lt informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, G. Landsbergis ketvirtadienį turėtų atvykti į posėdį ir atsisakyti europarlamentaro mandato.


G. Landsbergis, A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Žadėjo atvykti ir atsisakyti [europarlamentaro mandato] pagal Lietuvos įstatymus. Komisijos posėdyje jis pakartos savo pareiškimą, kad atsisako mandato. Mes priimsime sprendimą ir paskelbsime, kad yra laisva EP nario vieta. Ją užims L. Andrikienė. Kada ji taps nare? EP nario pažymėjimą planuojame įteikti per savaitę. Tikiuosi, tai įvyks penktadienį, vėliausiai – pirmadienį“, – procedūrą paaiškino Z. Vaigauskas.

Argumentų neatsisakyti mandato netrūksta

VDU profesorius politologas A. Krupavičius teigia, kad EP rinkimuose rinkėjai balsuoja ne tik už partijos sąrašą, bet ir konkrečius politikus tame sąraše. „Jei laimi vienos ar kitos partijos kandidatai, kurie paprastai reitinguojami, rinkėjų valia išrinkime tikrai atsispindi“, – LRT.lt teigė politologas.

„Griežtai žvelgiant, galėtume sakyti, kad, jei vienas ar kitas politikas nėra jį delagavusios partijos narys, galbūt reikėtų svarstyti mandato atsisakymo ar perleidimo kitam klausimą. Kita vertus, rinkėjai taip pat parodė, kuriuos politikus nori matyti EP, tad į jų valią reikėtų atsižvelgti. Galima svarstyti, ar, jei išrinktų europarlamentarų nebūtų sąraše, partija būtų gavusi mandatą EP“, – kalbėjo A. Krupavičius.

LRT.lt pasiteiravus, kodėl europarlamentarai, kurie išstojo iš partijos, nenori atsisakyti EP mandato, VDU profesorius teigė: „Jie nori būti įtakingi. Europarlamentarai susiplanavo savo penkerių metų karjerą. Materialiniai dalykai taip pat nėra visiškai nesvarbūs. Tai – dalykai, dėl kurių neatsisakoma mandato“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...