captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aneurizma – lyg sprogmuo, kurį kiekvienas nešiojamės savo galvoje

Aneurizma daug pavojingesnė net už dešimtis tūkstančių gyvybių per metus nusinešantį insultą. Deja, ji dažniausiai nustatoma pavėluotai. Gydytojas Alvydas Unikauskas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakoja, ką daryti, kad netaptume aneurizmos aukomis, ir pristato tyrimus, nustatančius šį sutrikimą. 
R. Plaukso (BFL/F64) nuotr.
R. Plaukso (BFL/F64) nuotr.

„Aneurizma yra vadinama tyliąja žudike, nes devyniais iš dešimties atvejų pacientas nieko neįtaria iki tol, kol aneurizma neplyšta“, – įspėja profesorius A. Unikauskas.

Pasak gydytojo, viena iš šio sveikatos sutrikimo priežasčių – įgimti kraujagyslių pakitimai, tačiau tai gali būti ir aterosklerozės, auglio, infekcijos ar galvos traumos pasekmė. Dar didesnę riziką aneurizmos atsiradimui sukelia rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas.

„Galvos skausmai – pagrindinis ir dažniausias simptomas, bet gali būti ir regos, kalbos, atminties sutrikimai, nuovargis, pykinimas, šviesos baimė ir sąmonės sutrikimai“, – aiškina medikas.

Jo teigimu, pastebėjus šiuos simptomus gali būti atliekami rentgenologiniai ir magnetinio rezonanso tyrimai. Tačiau, net ir radus aneurizmą, gydytojas ragina neskubėti išsigąsti, ne visos aneurizmos plyšta. Dažniausiai joms pašalinti atliekamos neurochirurginės operacijos.

Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...