captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Gruževskis įvardijo didžiausias Lietuvos problemas

Lietuvos ūkis, algos ir užsienio investicijos auga, bet socialinė raida vyksta neigiama linkme, o emigracija tebesitęsia, stebisi Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis, apie šį paradoksą kalbėsiantis šiųmetiniame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime. Didžiausiomis dabarties problemomis jis laiko neefektyvią ir ne už darbo rezultatus apmokamą valstybės tarnybą, menkus atlyginimus ir švietimą.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

„Po 2008–2009 metų krizės Lietuvos ūkis pakankamai greitai atsigavo ir ekonomiką charakterizuojančių rodiklių pokyčiai nuolat džiugino. Tačiau, vertinant socialinius pokyčius, kurie tiesiogiai atspindi daugumos piliečių padėtį šalyje, tokio džiaugsmo nepastebime, – pripažįsta jis. – Maža to – pagal atskirus rodiklius situacija nuolat blogėja (tai rodo emigracijos intensyvumas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, gyventojų sergamumas, skurdas ir socialinė atskirtis, bendrojo ugdymo sistemos atsilikimas).‟

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovui nesuprantama, kaip galima toleruoti ūkio augimą, jei jis neskatina visuomenės socialinės raidos. Jau septinti metai Lietuvos ekonomika juda aukštyn, auga bendrasis vidaus produktas (BVP), vidutinis darbo užmokestis ir užsienio investicijos, sako B. Gruževskis, bet šiemet iki balandžio emigravo kiek daugiau gyventojų nei 2015-aisiais per tą patį laikotarpį, o atvyko 9 proc. mažiau.

Verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalyje, kuris vyks liepos 8–10 dienomis, specialistas kalbės apie šį teigiamos ekonominės raidos ir neigiamų socialinių pokyčių nesuderinamumą, kurį vadina žlugdančia raida.

Didžiausiomis šalį kamuojančiomis problemomis B. Gruževskis laiko neefektyvią valstybės tarnybą, kurioje, anot jo, trūksta realių rezultatų norinčių siekti žmonių, menką darbo užmokestį ir bendrojo lavinimo sistemą (prastėjančius mokymosi rezultatus, nesiliaujančią prievartą ir patyčias mokykloje, taip pat – jaunimo savižudybes).

„Įsivaizduoti sunku – 70 metų po Antrojo pasaulinio karo, Europos Sąjungos narė, gerovės valstybė, o kalbame apie plintantį neraštingumą ir vaikų savižudybes‟, – stebisi jis.

Tuo metu demografinės situacijos, kad ir prastėjančios, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas itin didele bėda nelaiko – panašūs procesai stebimi ir kitose šalyse. Esą labiau reikėtų nerimauti ne dėl prognozių, o dėl valdžios nesugebėjimo tinkamai reaguoti į vykstančius procesus.

„Ne demografinės tendencijos mus turėtų liūdinti, o nepakankamos pastangos kurti klestinčią Lietuvą, politinio ryžto, o gal ir idėjų trūkumas, visuomenės ir politinio elito susiskaldymas bei nenoras ar nesugebėjimas tarnauti bendrajam gėriui‟, – pabrėžia B. Gruževskis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close