captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas ir kaip galėjo nutekinti slaptą saugumo informaciją

Po liberalų skandalą tiriančio Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus pareiškimo apie naujus kaltinimus koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui dėl disponavimo valstybės paslaptimi Seimo kuluaruose prasidėjo diskusijos, kas ir kada galėjo perduoti kokius nors slaptus dokumentus.
Prokuroras J. Laucius. T. Urbelionio (BFL) nuotr.
Prokuroras J. Laucius. T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Kaip pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD), po prokuroro pareiškimo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl informacijos apie minimus slaptus dokumentus. Neatmestina  galimybė, kad departamente bus atliktas vidinis patikrinimas dėl informacijos „nutekėjimo“.

Slaptos informacijos šaltinių yra ne vienas

Prokuroras J. Laucius teigė, jog pas R. Kurlianskį rasti dokumentai – VSD raštai su žymomis „slaptai“. Įtariama, kad dokumentai pas verslininką pateko neteisėtai. Kaip aiškino prokuroras, vien dokumentų laikymo faktas, kuriuose yra valstybės paslaptis, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

„Keisčiausia, kad iš VSD nėra jokios informacijos apie tai, kokie dokumentai galėjo būti rasti, nes praktiškai tik iš šios institucijos gaunami dokumentai  su valstybės paslaptimi“, – svarstė Seimo narys, buvęs Panevėžio Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinio vadovas Povilas Urbšys.

Pasak jo, jei slaptus dokumentus verslininkas gavo iš Seimo, tai dėmesį reikėtų kreipti į Seimo vadovę Loretą Graužinienę, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei Užsienio reikalų komitetą, nes  VSD šiems adresatams teikia nemažai dokumentų su slapta informacija.

Įmanoma atsekti „nutekėjimo“  kelią

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijos vadovas  Darius Petrošius teigė, jog daugiausia slaptų dokumentų gauna būtent jo atstovaujamas komitetas: „Tačiau dokumentų su gan aukštu slaptumo laipsniu patenka ir į kai kurias Seimo komisijas, kad ir į Energetikos ar Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijas. Manau, VSD, gavęs iš prokuratūros atsakymą, kokie dokumentai buvo rasti pas R. Kurlianskį ir atlikęs savo vidinį patikrinimą, nesunkiai nustatys, kokiais keliais ir per ką jie „iškeliavo“ ne pagal adresą“.  

Po savo patikrinimo, pasak D. Petrošiaus, VSD turėtų kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ištyrimo, o gal ir kaltinimų pateikimo tiems, kas ryžosi verslininkui „nutekinti“ slaptus dokumentus.

D. Petrošiui antrino ir buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus. Jis tvirtino, kad ir anksčiau, ir dabar galiojanti tvarka aiškiai nustato, kam teikiami valstybės paslaptis sudarantys dokumentai, kokia tvarka su jais susipažįstama ir kaip jie grąžinami VSD.

Be Seimo komitetų ir komisijų, su valstybės paslaptimis išskirtinę teisę susipažinti turi vyriausybės ir šalies vadovai.

Seime mėgino daryti tvarką

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas prisiminė, kad, pradėjęs eiti šias pareigas, rado netvarką darbo su slaptais dokumentais srityje. Jį nustebino, kad aplankai su valstybės paslaptis sudarančiais dokumentais buvo nešiojami ir perduodami susipažinti iš rankų į rankas.

„Todėl 2008 m. pabaigoje man teko imtis iniciatyvos, kad tokių tradicijų nebeliktų. Kita vertus, slapti dokumentai nėra tvarkomi elektroniniu būdu. Su jais, pavyzdžiui, Seime, galima susipažinti tik tiems, kas turi leidimus dirbti su slapta informacija – tam tikrose patalpose ir pasirašytinai“, – sakė A. Anušauskas.

Jis įsitikinęs, kad, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus ir tvarką, „nutekinti“ slaptus dokumentus iš VSD nėra jokių galimybių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...