captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nauja dėlionė: kas po rinkimų formuos koaliciją

Kol kas lieka spėlioti, kaip rinkėjai įvertins buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos skandalą, tačiau iki jo respondentai palankiausiai vertino Socialdemokratų partiją, Liberalų sąjūdį bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS).
A. Kubaičio (BFL) nuotr.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.

Tą rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio 19–25 dienomis atlikta apklausa, daryta dar iki „juodojo ketvirtadienio“, kuomet E. Masiulis apkaltintas kyšio ėmimu. Remiantis apklausos duomenimis, 14,7 proc. respondentų po 2016 m. Seimo rinkimų tikėtųsi dabartinės arba panašios į dabar esančią koalicijos. Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“.

13,6 proc. apklaustųjų norėjo, kad koaliciją sudarytų socialdemokratai ir Liberalų sąjūdis, 11,6 proc. pasisakė už socialdemokratų ir valstiečių žaliųjų koaliciją.

7,4 proc. apklaustųjų valdžioje po rinkimų norėtų matyti Liberalų sąjūdį ir valstiečius žaliuosius, 7,2 proc. – Liberalų sąjūdį ir konservatorius. Tik 4,3 proc. respondentų norėtų socialdemokratų ir konservatorių koalicijos.

Antru klausimu domėtasi, kokios koalicijos tikisi konkrečių partijų rinkėjai. Štai dauguma Darbo partijos rinkėjų (22,2 proc.) tikisi tokios pat arba panašios į dabartinę valdančiosios koalicijos. Panašiai mąsto „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjai – tokios pat arba panašios į dabartinę koalicijos norėtų 24,7 proc. respondentų.

Daugiausia Liberalų sąjūdžio rinkėjų norėtų liberalų koalicijos su socialdemokratais (18,1 proc.) arba konservatoriais (17,4 proc.).

LVŽS rinkėjai tikėtųsi koalicijos su socialdemokratais (24,8 proc.), 17,7 proc. norėtų, kad valstiečiai žalieji sudarytų koaliciją su liberalais.

Socialdemokratų elektoratas pasisako už koaliciją su valstiečiais žaliaisiais (23,7 proc.), 22,5 proc. palaikytų socialdemokratų koaliciją su liberalais. 16,2 proc. socdemų rinkėjų tenkintų dabartinė ar panaši į dabartinę koalicija.

Tuo metu 22,4 proc. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų norėtų konservatorių koalicijos su liberalais. Atkreiptinas dėmesys, kad mažiausiai geidžiami koalicijos partneriai – konservatoriai. Jų ypač nenori Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“, socialdemokratų bei valstiečių žaliųjų rinkėjai.

Politologas: liberalams įtakos turės ir A. Guoga

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Mažvydo Jastramskio manymu, tokios tendencijos atskleidė du dalykus: bendras žmonių simpatijas ir kartu jų projektuojamas prognozes.

„Panašu, kad bent jau iki liberalų skandalo trys partijos (socdemai, liberalai, valstiečiai) buvo vertinamos elektorato nuosaikiausiai, o konservatoriai tradiciškai kiek daugiau nemėgiami yra kitų rinkėjų, kas atsiliepia, kad jie rečiau minimi koalicijose. Sunku pasakyti, kaip viskas klostysis po liberalų skandalo, tačiau ne vienas su socdemais susijęs skandalas nepakeitė to, kad jie gana dažnai minimi tarp galimų koalicijų“, – sako M. Jastramskis.

Politologas atkreipė dėmesį, kad Liberalų sąjūdžio skandalas yra lyderio lygmens, taigi situaciją gali paveikti labiau. Jo nuomone, Liberalų sąjūdžio koalicinis potencialas priklausys ir nuo to, kaip dabar bus susitvarkyta su kilusia antrąja krize dėl Antano Guogos veiksmų.

Kaip žinoma, teisėsaugos institucijoms paskelbus apie galimus įtarimus buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui, jis iškart paliko partiją ir atsisakė Seimo nario mandato. Partijos vairą, remiantis įstatais, perėmė tuometinis pirmasis vicepirmininkas A. Guoga. Tačiau politikas neslėpė abejonių dėl visos partijos ir pagrindinių lyderių nekaltumo, nors kol kas partijai įtarimai nepateikti. Jis siūlė visiems tikrintis melo detektoriumi, norėjo atlikti partijos auditą. Pačioje partijoje kilo iniciatyva pašalinti A. Guogą, tačiau politikas nieko nelaukdamas pasitraukė pats.

Galimi partneriai Liberalų sąjūdžio nelaidoja

O ką apie koalicijų dėliones mano patys politikai?

„Manau, kad žmonės, vertindami galimas koalicijas, nelabai aiškiai supranta, kokios partijų atstovaujamos vertybės. Pavyzdžiui, žmonės galvoja, kad socialdemokratai yra kairioji partija, vykdanti kairiąją politiką, tačiau ten nieko kairiojo nebėra, net tokios politikos požymių“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pasak R. Karbauskio, kol partijos nėra paskelbusios savo programų, dar sunku sakyti, dėl ko tarpusavyje gali susitarti. Be to, sako jis, koalicijų sudarymas – daug sudėtingesnis dalykas nei tą mato rinkėjai.

„Šnekant apie Liberalų sąjūdį, jeigu nuskambėjusios istorijos nesusijusios su pačia partija, jei partijai nebus kaltinimų, tokiu atveju galima svarstyti galimybę dirbti su šia partija. Jeigu nuskambės kaltinimai pačiai partijai, mūsų reakcija bus tokia, kokia buvo į Darbo partiją bei „Tvarką ir teisingumą“ – bus neįmanoma kartu dirbti“, – dėsto R. Karbauskis.

Konservatorė Rasa Juknevičienė atkreipia dėmesį, kad apklausa vykdyta prieš „juodojo ketvirtadienio“ įvykius ir šiandien dar labai sunku dėlioti galimą koaliciją. Jos teigimu, viskas priklausys, kiek liberalai apkritai sugebės gauti vietų Seime, kaip sugebės įveikti gilią krizę.

„Vis tiek man didžioji dalis liberalų išlieka kaip galimi partneriai, bet daug kas priklausys nuo jų. Ir, žinoma, LVŽS nauja struktūra, kuri dar labai neaiški, kaip prieš kiekvienus rinkimus įvyksta, susikūrusi nauja partija – daug priklausys ir nuo jų pačių laikysenos“, – galimus koalicijos partnerius vardijo R. Juknevičienė.

Politikė nesistebi, kad konservatoriai nemėgiami „socdemų, darbiečių, tvarkiečių rinkėjų“.

„Ir mes tikrai nenorime su „tvarkiečiais“ bei darbiečiais, dauguma mūsų ir rinkėjų, ir partijos narių nenori. Gal tai atspindi dabartinę mūsų visuomenės būklę – esame iš tikrųjų principingi, nežinau kitos politinės jėgos, kuri principingai vertina daugelį dalykų, ir kada viduje atsitinka bėdos, ir šiaip turime aiškią vertybinę liniją“, – kalbėjo politikė.

Tuo metu socialdemokratų vicepirmininkas Gediminas Kirkilas neabejoja – korupcijos skandalas liberalus tikrai paveiks.

„Liberalai neabejotinai elektorato požiūriu nukraujuos, nevisiškai sutinku su politologais, sakančiais, kad jų elektoratas kažkur nueis, manau, greičiausiai bus taip: jų elektoratas daugiau jaunas, tad greičiausiai apskritai nedalyvaus rinkimuose“, – prognozuoja G. Kirkilas.

G. Kirkilo teigimu, tai reikštų mažesnį rinkimų aktyvumą. Jis nesistebi, kad socialdemokratų rinkėjai daugiausia nori koalicijos su liberalais arba valstiečiais žaliaisiais.

„Dėl to ypatingai nesistebiu, nepamirškime, kad jau buvome koalicijoje su liberalais, jie buvo mano vadovaujamoje mažumos Vyriausybėje. Antra, nemažai savivaldybių, kur mes su liberalais koalicijoje, kad ir Vilniaus miesto taryboje“, – kalbėjo socialdemokratas.

G. Kirkilas prisimena, kad mažumos vyriausybėje liberalai laikėsi žodžio – priešingai nei dabar, ypač artėjant rinkimams, elgiasi valdančiojoje koalicijoje esanti Darbo partija, kuri stengiasi „kaip dažniau pakišti koją socialdemokratams“.

Jis primena, kad su valstiečiais irgi tekę būti koalicijoje, tik tuomet jiems vadovavo Kazimiera Prunskienė. Tai, mano G. Kirkilas, pagrindiniai motyvai, kodėl socialdemokratų rinkėjai į šias partijas žiūri palankiai.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės apklausą atliko šių metų balandžio 19–25 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...