captcha

Jūsų klausimas priimtas

„MG Baltic“ ir liberalų meilė: tikra ar už pinigus?

Pareigūnai iki šiol neatskleidė, už ką koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis galėjo duoti kyšį Eligijui Masiuliui. Taigi, belieka spėlioti, ar verslininkai tikėjosi palankesnių liberalų sprendimų Seime, ar jų vadovaujamose savivaldybėse.
DELFI nuotr.
DELFI nuotr.

Vieno įtakingiausių ir turtingiausių šalies verslininkų Dariaus Mockaus ryšiai su liberalais žinomi nuo pat pirmųjų nepriklausomybės metų.

1990 m. jis, kaip ir dabartiniai Liberalų sąjūdžio nariai Kęstutis Glaveckas ir Petras Auštrevičius, buvo vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) steigėjų. Jo prezidentu yra buvęs ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, viceprezidente – buvusi parlamentaro Gintaro Steponavičiaus žmona.

Koncernas „MG Baltic“ ir jam priklausančios bendrovės ne vienerius metus rėmė institutą. Šiuo metu jis įvardinamas kaip vienas iš šešių LLRI rėmėjų kolegijos auksinių narių. Instituto atstovai neatskleidė, kokia suma „MG Baltic“ koncernas ir jo įmonės yra parėmę jų veiklą, tačiau pačios paramos nesureikšmino.

„Per 25-erius metus „MG Baltic“ parama nebuvo nuolatinė. Šiuo metu koncernas yra vienas iš 127 rėmėjų. Pastaruosius 15 metų jis priklauso kategorijai rėmėjų, kurie instituto veiklai per metus skiria paramą nuo 8 iki 15 tūkst. eurų, tai sudaro apie 2 proc. viso metinio instituto biudžeto“, – DELFI atsakė instituto komunikacijos vadovė Asta Narmontė.

Ji tikino, kad „MG Baltic“ nefinansuoja konkrečių LLRI projektų, bet kaip ir dauguma rėmėjų, paramą skiria instituto misijai įgyvendinti: skleisti ir įtvirtinti asmens laisves ir atsakomybes, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas.

„Lėšas telkiame iš plataus rato skirtingų privačių šaltinių, taip užtikriname finansinę nepriklausomybę nuo valdžios ir konkrečių rėmėjų“, – aiškino ji.

Į klausimą, dėl kokių teisės aktų pastaruosius metus institutas bendravo su koncerno atstovais, A. Narmontė tiesiai neatsakė, tačiau informavo, kad kiekvienais metais LLRI susitinka su visais instituto rėmėjais, pristato veiklos sritis ir aptaria aktualijas.

„Kaip ir visus rėmėjus, „MG Baltic“ neseniai informavome apie Socialinio modelio svarstymo aktualijas. Esame diskutavę apie sprendimus kovojant su šešėline ekonomika, Darbo kodeksą, išmaniosios mokesčių administravimo sistemos diegimą“, – komentavo vadovė.

D. Mockus į DELFI skambučius neatsiliepė, tačiau koncerno informacijos analitikė Živilė Andriūnienė tvirtino, kad „su kitais LLRI steigėjais D. Mockus nebendrauja“.

Į klausimus, kokioje srityje „MG Baltic“ verslai pastaruoju metu patyrė daugiausiai iššūkių ir kokie teisės aktų pakeitimai ar jų projektai buvo aktualiausi koncernui, ji atsakė aptakiai: „Visos rinkos, kuriose veikia koncerno įmonės, yra konkurencingos, todėl nuolat susiduriame su įvairiais iššūkiais, kurie verčia dar labiau pasitempti. Koncernas, kaip ir kitos Lietuvos verslo įmonės, visuomet palankiai vertina tuos teisės aktus, kurie gerina verslo aplinką Lietuvoje“.

Apie ką kalbėjosi R. Šimašius ir D. Mockus

Naujasis laikinasis Liberalų sąjūdžio vadovas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius DELFI patvirtino, kad su D. Mockumi susitinka taip pat retai kaip tuo metu, kai vadovavo laisvosios rinkos institutui – tai yra kartą per metus. Tiesa, aptarti skirtingus klausimus.

„Per visą laiką, kol dirbu Vilniaus meru, su „MG Baltic“ koncerno atstovais buvau susitikęs du kartus. Noriu pažymėti, kad abiem atvejais susitikimai buvo darbiniai: kalbėjome apie Žaliojo tilto skulptūras, taip pat apie paminklo J. Basanavičiui statybas – šį projektą „MG Baltic“ įmonių grupė svarsto mecenuoti“, – teigė meras.

Jis paaiškino, kad susitikimas su D. Mockumi buvo kaip tik dėl paminklo, o būdamas LLRI prezidentu kartą per metus su juo, kaip steigėju, kalbėdavosi apie instituto veiklą.

R. Šimašius taip pat teigė, kad „absoliučiai jokių asmeninių ryšių su D. Mockumi nepalaiko“.

Netikėti sutapimai su triguba „P“

Viena iš neoficialių versijų, kokiu tikslu „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis galimai davė 106 tūkst. Eur kyšį E. Masiuliui, – tai Liberalų sąjūdžio atstovų palankumas koncerno įmonėms vykdant nacionalinio stadiono projektą prie Vilniaus „Akropolio“.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą „Dėl tikslingumo projektą „Daugiafunkcinis sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas“ įgyvendinti koncesijos būdu“.

Kitaip tariant, nuspręsta, kad projektas bus įgyvendintas privataus investuotojo lėšomis, o 25 metus savivaldybė mokėtų koncesijos mokestį ir jai pasibaigus perimtų statinius. Maksimalūs Vilniaus miesto įsipareigojimai šiame projekte viršytų 91 mln. Eur.

Angliškai toks projekto įgyvendinimo būdas vadinamas PPP – „Public Private Partnership“ (t. y. „viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė“).

Galbūt visiškas atsitiktinumas, bet kitą dieną po to, kai savivaldybė priėmė minėtą sprendimą, juridinių asmenų registre atsirado įrašas apie vienai koncerno įmonei priklausančios „PPP Invest“ pasikeitusią akcijų vertę. Praėjus daugiau kaip metams po euro įvedimo ji buvo perskaičiuota nauja valiuta. Vieną darbuotoją turinčios bendrovės įstatinis kapitalas – 2,96 mln. Eur.

Paklaustas, ar su „MG Baltic“ atstovais yra bendravęs apie nacionalinio stadiono projektą, R. Šimašius atsakė taip: „Nei turiu žinių, kad domėjosi, nei teko bendrauti šia tema“.

„MG Baltic“ informacijos analitikė Živilė Andriūnienė nei paneigė, nei patvirtino, kad „MG Baltic“ įmonės domisi nacionalinio stadiono projektu. O dėl koncerno įmonių interesų kituose projektuose pasiūlė pasidomėti jų interneto puslapiuose.

Atsinaujinusiose diskusijose dėl nacionalinio projekto daugiausia ginčijamasi, ar šalia stadiono ir kitų statinių leisti gyvenamųjų namų statybą. „MG Baltic“ įmonės „Mitnija“ ir „MG Valda“ vykdo įvairius gyvenamosios, komercinės, visuomeninės paskirties NT projektus.

Taškosi įtarimais dėl baseinų statybos

Kitos neoficialios versijos, dėl ko „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis galėjo duoti kyšį E. Masiuliui, yra susijusios su Liberalų sąjūdžio merų vadovaujamų Vilniaus ir Klaipėdos miestų viešųjų pirkimų konkursais dėl baseinų statybos.

Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, R. Šimašius praėjusią savaitę kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), prašydamas kuo skubiau įvertinti planuojamo statyti 25 m plaukimo baseino viešąjį pirkimą.

Pranešime cituojamas meras teigia yra informuotas, kad konkursą laimėjo penkių įmonių konsorciumas, kuris planuoja pasitelkti sutarties vykdymui koncernui „MG Baltic“ priklausančią įmonę „Mitnija“. Taip pat pranešime nurodoma, kad konkurso laimėtoju pasirinktas mažiausią kainą 3,7 mln. Eur pasiūlęs konsorciumas. Tačiau sutartis su konkurso laimėtoju esą bus pasirašyta tik tada, kai konkursą įvertins VPT.

VPT duomenimis, minėtas konsorciumas konkurse pasiūlė 3,8 mln. Eur statybų kainą. O, DELFI šaltinių teigimu, įtarimai dėl konkurso neskaidrumo gali kilti dėl to, kad baseino statyboms savivaldybė buvo numačiusi vos 3 mln. Eur. Neoficialiai spėliojama, kad E. Masiulio galbūt galėjo būti prašyta pagalbos, kad savivaldybė išleistų daugiau pinigų.

Spėliojama, kad analogiškos pagalbos galėjo būti prašoma dėl Klaipėdos savivaldybės rengiamo 50 m baseino statybų konkurso. Prieš metus skelbta, kad šio komplekso statybos gali kainuoti apie 13 mln. Eur, vėliau figūravo 14,6 mln. Eur, tačiau neoficialiomis žiniomis, ir šio konkurso dalyviai pasiūlė dar didesnes kainas.

Bendrovės „Mitnija“ rinkodaros ir komunikacijos konsultantas Audrius Valatkevičius DELFI patvirtino, kad jo atstovaujama įmonė dalyvavo minėtame konkurse, tačiau jame esą nelaimėjo. Konsultanto teigimu, kaip ir bet kuris kitas konkurso dalyvis, „Mitnija“ turi teisę skųsti jo rezultatus. Vis dėlto ji dar nenusprendė, ar tai darys.

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Vilma Marcinkevičienė paaiškino, kad Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų negali atskleisti konkurso dalyvių pasiūlymų eilės. Jos teigimu, konkurso laimėtojas, jo pasiūlymas ir sutartis bus paviešinta teisės aktų nustatyta tvarka.

Vedėja leido suprasti, kad sutartis su konkurso laimėtoju dar nepasirašyta, nes jos sudarymo atidėjimo terminas baigsis gegužės 23 d. Jos teigimu, dėl šio pirkimo vyksta ginčas teisme, dalyvis UAB „Vilmeta“ ginčija savivaldybės veiksmus dėl pasiūlymų vertinimo.

Nei Generalinės prokuratūros, nei Specialiųjų tyrimo tarnybos atstovai kol kas nekomentuoja, kokios naudos galėjo siekti šiuo metu sulaikytas „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, galimai davęs kyšį buvusiam Liberalų sąjūdžio vadovui E. Masiuliui.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Įtarimai E. Masiuliui paėmus kyšį

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...