captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Tvarkiečių“ ministro įgarsinta pozicija – nepriimtina R. Paksui

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas naujasis vidaus reikalų ministras  (VRM) Tomas Žilinskas nori paspartinti pabėgėlių perkėlimo procesą, nors „tvarkiečių“ vedlys Rolandas Paksas įsitikinęs, kad Lietuva – ne pabėgėlių prieglauda. Kaip paaiškinti visiškai skirtingą politikų retoriką?
 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kaip balandžio pabaigoje rašė naujienų portalas Alfa.lt, partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas vidaus reikalų ministras T. Žilinskas tikina, jog migrantų perkėlimas iki šiol vyko vangiai, ir žada šį procesą paspartinti.

„Yra kvotos jau nustatytos, ir, aš manau, tokiu būdu mes galime prisidėti prie problemos sprendimo, parodydami savo solidarumą, ne tik siųsdami pareigūnus į Graikiją ir Italiją, bet kartu ir prisiimdami tuos įsipareigojimus, kur vyriausybė priėmė sprendimą priimti migrantus.

Tai tiesiog palaikom glaudų ryšį su tomis valstybėmis: Graikija, Italija, Turkija. Siunčiam, deleguojam pareigūnus, ekspertus, kurie dirbtų su tų šalių institucijomis. Aš savo ekspertams pavedžiau palaikyt glaudesnį ryšį su oficialiomis institucijomis ir kelis ekspertus artimiausiu metu komandiruosiu į tas šalis“, – Alfa.lt sakė vidaus reikalų ministras T. Žilinskas.

T. Žilinskas, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Savo ruožtu partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas europarlamentaras R. Paksas mano, kad Lietuvos valstybė pirmiausiai turi tinkamai pasirūpinti savo piliečiais, o tik vėliau spręsti kitų užsienio valstybių piliečių gyvenimo Lietuvoje problemas.

„Lietuva – ne pabėgėlių prieglauda, nepaisant kažkieno norų ir siekių ją tokią padaryti. Ir kalbėti apie solidarumą sprendžiant šią problemą, kai išimtys yra taikomos mažiausiai trims ES narėms, yra kvaila ir šiek tiek ciniška. Jau nekalbant apie pasiūlytus pinigus, kuriais įvertintas vienas pabėgėlis“, – anksčiau yra teigęs R. Paksas.

T. Žilinskas – trečiasis partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas vadovas į vidaus reikalų ministeriją. Iki T. Žilinsko paskyrimo šiai ministerijai vadovavo Dailis Barakauskas ir Saulius Skvernelis. Pastarasis iš posto pasitraukė po to, kai paskelbė apie savo sprendimą dalyvauti Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

V. Mazuronis: ir S. Skvernelis, ir T. Žilinskas neturi nieko bendro su partija

Darbo partijos (DP) lyderis europarlamentaras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad tiek S. Skvernelis, tiek dabartinis VRM vadovas esą neturi nieko bendro su juos delegavusia partija.

„Jei partija deleguoja žmogų, kartu su vyriausybės programa jis turi atstovauti ir partijos programinėms nuostatoms. Kai kalbame apie pabėgėlius, pasiūlymus, akivaizdu, tai yra politinis klausimas. Ir jei ministras kalba ne šiek tiek skirtingai, bet visiškai priešingai nei partijos pirmininkas, tai kažkuris iš jų neturi nieko bendro su partija“ , – svarsto DP lyderis.

V. Mazuronis, K. Vanago (BFL) nuotr.

Jo teigimu, tokiu atveju, kai vienos partijos deleguotas atstovas kalba visiškai kitokius dalykus, esą būtų įprasta partijos vadovui atsiriboti nuo tokių pasisakymų arba visai atšaukti ministrą. „Aš dabar negirdėjau atsiribojimo nuo ministro pasisakymų, nekalbu jau apie jo atšaukimą iš šių pareigų“, – pridūrė V. Mazuronis.

R. Paksas: ministras pasakė neatsargiai

Kaip portalui LRT.lt teigė VRM vadovas T. Žilinskas, vyriausybė yra priėmusi įsipareigojimą per dvejus metus perkelti 1105 pabėgėlius, ir jis, kaip vyriausybės narys, esą privalo vykdyti tą sprendimą. „Tikrai nekalbu apie papildomas kvotas, bet kalbu, kad vidaus reikalų ministrui pavesta tai padaryti, ir aš tiesiog vykdau vyriausybės prisiimtą įsipareigojimą“, – aiškino T. Žilinskas.

Ministro pasiteiravus, ar jis nesijaučia neatstovaujantis jį delegavusios partijos pozicijai, šis atsakė: „Aš esu pasirinktas kaip nepolitinis žmogus, ir kažkokių prieštaravimų su mane delegavusia partija nematyčiau. Aš žinau partijos ir pirmininko poziciją, bet manau, kad partijos pirmininkas kartu suvokia, jog esu ir vyriausybės narys, kuris turi vykdyti vyriausybės sprendimą.“

VRM vadovas taip pat patikino nesulaukęs priekaištų iš R. Pakso, esą priešingai – su vadovais netgi sutaria.

„Visų pirma, prioritetas yra valstybės saugumas. Tikrai atidžiai nagrinėjame anketas, bylas, tikriname kiekvieną ir bendradarbiaujame su Valstybės saugumo departamentu. Svarbiausias prioritetas yra mūsų valstybės ir ES išorės sienų saugumas. Ne kartą sakiau, kad galime jaustis saugūs ir atviri tiek, kiek saugios mūsų išorinės sienos“, – tęsė ministras.

Savo ruožtu „tvarkiečių“ lyderis R. Paksas tikina kol kas nesiimantis vertinti naujojo VRM vadovo darbo, mat dar nepraėjo nė 100 dienų.

„Aš manau, kad jis neatsargiai pasakė. Spauda ištraktavo, kad jis vos ne važiuos ir parsiveš. Mano supratimu, jo pasakymą reikėtų suprasti kaip vyriausybės kabineto nario, ministro. Vyriausybė yra nutarusi dėl 1105 pabėgėlių priėmimo, o kabineto nariui šį sprendimą reikėtų įgyvendinti.

Mes keliame klausimą ir dėl referendumo, kad žmonės atsakytų, kas yra lemiamas sprendėjas. Aš sakyčiau, kad tai turėtų būti nacionalinis parlamentas. [...] Kitos partijos siūlo kitokius dalykus – kad sustotume po 1000 pabėgėlių, o vėliau tik Seimas galėtų nuspręsti. Manau, naujo ir jauno ministro pasisakymas yra būtent kaip pratęsimas tos politikos, kokią jis rado [vykdytą] iki šiol, ir nieko daugiau. Mano požiūris visiškai kitoks. Manau, neturėtų būti nė vieno pabėgėlio Lietuvoje“, – kalbėjo R. Paksas.

Politologas: tai – partijos saulėlydis

Rytų Europos studijų centro analitikas politologas Vytautas Keršanskas aiškina, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ esą visuomet save pateikė kaip euroskeptišką [organizaciją].

„Kai V. Mazuronis perėjo į DP, tą retoriką iš dalies perkėlė į kitą politinę jėgą. Dabar tarp jų atsiranda konfliktas, ir ieškoma vietos po saule. „Tvarkiečių“ į VRM postą paskirtas S. Skvernelis ir aplink jį susiformavusi komanda užėmė visai kitokią poziciją. Pats S. Skvernelio paskyrimas atrodė kaip žmogaus, ištraukto iš šono, nors jis toje ministerijoje buvo TT prerogatyva“, – LRT.lt sakė V. Keršanskas.

Jo žodžiais, ši partija esą susiduria su labai dideliais iššūkiais, ir tai – tam tikras jos saulėlydis: „Šie rinkimai jiems gali būti paskutiniai. Matome vis daugiau išsilakstymo ir vis daugiau prieštaravimų viduje“.

Pasak V. Keršansko, neaišku, kiek šioje situacijoje yra politinių jėgų atstovavimo, o kiek – siekio balansuoti tarp europinių įsipareigojimų ir kvotų išpildymo. „Nenorima jaustis maištautojais prieš Europą, bijoma etiketės, kad esame skaldytojai. Kita vertus, nėra ir didelio entuziazmo priimti pabėgėlius. Lietuvoje yra toks konsensusas – įsipareigojimą reikia vykdyti, ir bandoma ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Tačiau politiniuose debatuose pasisakoma prieš“, – LRT.lt komentavo politologas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...