captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švietimas apie lytiškumą – vis dar opa Lietuvos mokyklose

Kol Lietuvoje tebediskutuojama dėl vieningo lytiškumo ugdymo, o daugelyje šeimų su lytiškumu susijusios temos tebėra tabu, paaugliai jiems aktualią informaciją susižino arba iš vyresnių sesių ar brolių, arba interneto, teigia Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos Jaunimo grupės atstovė Guostė Smaleckaitė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Kadangi ne taip seniai pati sėdėjau mokyklos suole, problemos man pačiai dar labai artimos. Man lytinis švietimas prasidėjo ir tuo pačiu pasibaigė penktoje klasėje, seselės pravestoje 45 minučių pamokėlėje apie lytinį brendimą, tuo tarpu kaip reikia kurti saugius atsakingus santykius, kaip apsisaugojama nuo pavojingų veiksnių, tokių, kaip neplanuotas nėštumas, lytiškai plintančios ligos, nesaugūs lytiniai santykiai, kartais net laisvė rinktis, man taip niekas ir nepaaiškino“, – sakė G. Smaleckaitė ketvirtadienį per Seime surengtą spaudos konferenciją. 

Pasak jaunos merginos, jos šeimoje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos šeimų, lytinio švietimo tema vis dar buvo tabu, tad vienintelis šaltinis, kuris teikė informaciją, buvo dvi vyresnės sesės. 

„O atsakymus į kai kuriuos klausimus, smalsumą kėlusius ne vienerius metus, sužinojau tik pradėjusi domėtis mokslu grįstais faktais bei savanoriauti. Ne taip ir sunku įsijausti į dabartinį paauglį, sėdintį mokyklos suole ir nežinantį, o kartais ir bijantį sužinoti informaciją, kuri jam yra labai aktuali, o jei dar moksleivis neturi vyresnių sesių ar brolių, tėvams yra tabu kalbėti šia tema, internetas tampa vieninteliu informacijos šaltiniu, kuriame toli gražu ne visada galima rasti tikslios informacijos“, – sakė G. Smaleckaitė. 

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė pažėrė pasekmes dėl žinių stokos iliustruojančios statistikos: tyrimai skelbia, kad 44 proc. jaunuolių elgiasi rizikingai – nesisaugo per pirmuosius lytinius santykius.

„Lietuvoje mes turime du kartus daugiau paauglių mergaičių gimdymų nei kitose Europos šalyse, tačiau specialistai gydytojai-ginekologai perspėja, kad paauglės mergaitės du kartus dažniau nei suaugusios moterys miršta dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Paauglėms mergaitėms Lietuvoje tenka 7–8 procentai visų atliktų nėštumo nutraukimų“, – vardijo E. Kuliešytė.

Asociacijos vadovė pastebi, kad diskusijose dėl lytinio švietimo dažnai nesutariama dėl informacijos apie kontracepciją, nėštumo nutraukimą pateikimo jaunimui per lytinį švietimą, tačiau, pasak jos, apklausos rodo, kad jaunimas pageidauja tos informacijos.

2008 m. „Spinter“ tyrimai parodė, kad 86 procentai lietuvių įsitikinę, jog jaunuoliai turėtų būti supažindinti su kontracepcija paauglystėje, 65 proc. lietuvių mano, kad informacija apie kontracepciją neskatina paauglių pradėti lytinio gyvenimo, tai lemia kiti veiksniai.

„Todėl labai svarbu laiku pateikti paaugliams informaciją apie apsisaugojimą nuo nepageidaujamo nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų“, – teigė ji.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) rengia lytinio švietimo koncepciją, kurios juodraštį stipriai kritikuoja dalis žmogaus teisių specialistų, nevyriausybininkų, politikų. Kaip teigė žurnalistė, žmogaus teisių portalo www.manoteises.lt redaktorė Jūratė Juškaitė, antradienį į ministrę kreipėsi beveik 40 nevyriausybinių organizacijų, tarp kurių ir tokios organizacijos kaip Jaunimo linija, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos moterų lobisčių organizacija, koalicija „Galiu gyventi“ .

„Išplatinus kreipimąsi, paramą jam pareiškė dar apie 20 organizacijų. Tai rodo, kad tema yra aktuali pilietinei visuomenei. Todėl raginame ministeriją atskleisti rengiamos programos juodraštį (...) bei paaiškinti teiginius dėl verslo interesų įtakos nevyriausybinėms organizacijoms“, – sakė J. Juškaitė. 

Į nevyriausybininkų pusę stojo ir Seimo reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės pirmininkė Marija Aušrinė Pavilionienė, pasak kurios, pagirtina, kad pilietinės organizacijos sujudo dėl ribotų ir dogmatiškų rengiamos programos nuostatų.

„Drįstu teigti ir manau, kad Lietuvos ŠMM tapo konservatyviai mąstančių politikų ir biurokratų buveine, kurioje gana patogiai jaučiasi konservatyviai mąstantys mokslininkai ir visokio plauko individai, atstovaujantys dogmatiškai katalikų Bažnyčiai. Iki šiol Lietuvoje nesukurta ir mokyklose nedėstoma šiuolaikiška, mokslu grįsta lytiškumo ugdymo programa, nes nesutampa programos sudarytojų ideologinės nuostatos – požiūris į šeimą, lytiškumą, reprodukcines technologijas, šeimos planavimo metodus, moters teisę pačiai spręsti, kada ir kiek turėti vaikų. Nuo 2001 metų prasidėjo diskusijos apie jaunimo lytinį ugdymą, kurios tęsiasi iki šiol“, – kalbėjo politikė. 

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė atkreipė dėmesį, kad jau yra numatyti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), kurios narė yra ir Lietuva, mokslu pagrįsti standartai lytiniam švietimui.

„Juos parengė mokslininkai, autoritetingų organizacijų specialistai, standartai remiasi mokslo įrodymais ir pagrįsti žmogaus teisėmis. Standartuose nurodoma informacija, kurią, atsižvelgiant į amžių, reiktų pateikti vaikams, paaugliams ir jaunimui“, – sakė E. Kuliešytė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...