captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dešimtadalyje Lietuvos pagrindinių mokyklų vaikai matematikos ir lietuvių kalbos nemoka nė ketvertui

Net 38-ios iš 398-ių Lietuvos pagrindinių mokyklų neišmokė dešimtokų matematikos ir lietuvių kalbos taip, kad per bendrą žinių patikrinimą jie sugebėtų gauti bent 4 balus. Pirmą kartą pagrindinių Lietuvos mokyklų reitingą pristačiusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas situaciją atvirai vadina apgailėtina ir tokioms mokykloms siūlo pasikabinti iškabas su žodžiu „gėda“.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Štai pavyzdžiui, Šilutės M. Jankaus ir Ukmergės Šilo pagrindinėse mokyklose visų tikrintų vaikų matematikos rezultatų vidurkis tesiekia 1,67 balo, o Kalvarijos Jungėnų mokykloje – 1,86 balo dešimtbalėje sistemoje.

„Liūdesys“, – tokiu žodžiu šių mokyklų teikiamą išsilavinimą apibūdina „Reitingų“ redaktorius.

„Tai yra absoliučiai apgailėtina. Tai reiškia, kad tu gali neiti į mokyklą, gali mokykloje miegoti, gali ateiti pavalgyti į mokyklą, bet tai reiškia, kad ten žmonės nesimoko“, – apibendrino jis.

G. Sarafinas tikino, kad blogiausiai matematikos mokanti pagrindinė Šilutės M. Jankaus mokykla nėra nei pagalbinė, nei ten mokosi žmonės su specialiaisiais poreikiais, todėl tokie rezultatai daugiau nei stebinantys.

Jis atkreipia dėmesį, kad tai ne dviejų vaikų, o trisdešimties, dvylikos ir septynių vaikų vidurkiai.

„Išvis yra 40 mokyklų, kuriose visų dalykų rezultatuose yra liūdesys, ir 120, kur matematikos rezultatai yra beviltiški visų mokinių“, – sakė „Reitingų“ redaktorius.

Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė atkreipia dėmesį, kad užduotys šiuose patikrinimuose nėra sunkios. Štai pernai dešimtokų buvo per matematikos žinių patikrinimą klausiama, kiek valandų turi dvi savaitės ir sprendžiant užduotis buvo leidžiama naudotis skaičiuotuvais.

Lietuvių kalbos rezultatus tempia pokalbis

Lietuvių kalbos žinių patikrinimo rezultatai pagrindinėse mokyklose šiek tiek geresni. Tačiau yra tokių mokyklų, kurios nė gimtosios kalbos moksleivių nesugeba išmokyti taip, kad bendrame patikrinime šie ištemptų iki patenkinamo pažymio.

Štai Pasvalio rajono Daujėnų pagrindinėje mokykloje visų dešimtokų lietuvių kalbos žinių patikrinimo rezultatų vidurkis tesiekė 3,38 balus, Panevėžio Ąžuolo pagrindinės mokyklos – 3,59, o Klaipėdos Dovilų pagrindinės mokyklos – 3,67.

S. Vingelienė tikina, kad lietuvių kalbos rezultatai už matematikos šiek tiek geresni tik dėl to, kad viena iš patikrinimo dalių yra įskaita žodžiu.

„Tas kalbėjimas paslepia raštingumo ydas“, – tikino pašnekovė.

Be to, G. Sarafinas žurnale „Reitingai“ rašo, kad nevertėtų aklai pasitikėti puikiais lenkiškų mokyklų rezultatais, nes išlaikyti testus mokiniams ten greičiausiai padeda mokytojai, mat dvyliktos klasės valstybiniuose brandos egzaminuose puikiai besimokę dešimtokai jau nebegauna tokių gerų rezultatų.

Blogiausios – paribio regionų mokyklos

G.Sarafinas, paklaustas, ar galima apibendrinti, kad išsilavinimas yra itin prastas tam tikruose konkrečiuose Lietuvos regionuose, tikino, kad tai dažniausia pasienio rajonų yda.

„Tai ne tik Pagėgiai, Rietavas, paskutiniame penketuke atsiduria ir Skuodas, Akmenė. Ten, kaip pasakojama, labai sunku pritraukti mokytojų, nes iš tikrųjų lygį gali pakelti trys geri lietuvių kalbos mokytojai, trys matematikai ir du IT mokytojai, bet prikviesti juos iš Vilniaus yra beviltiškai sunku“, – sakė jis.

Nuo direktoriaus taip pat labai daug priklauso. „Yra tokių kelmų, kurie po 35 metus vairuoja mokyklas“, – žodžių į vatą nevyniojo G. Sarafinas.

„Vis dėlto yra ir kaimo mokyklų, kurios lenkia didmiesčių mokyklas. Viskas priklauso nuo mokytojo“, – pridūrė S. Vingelienė.

Pasak jos, gerais rezultatais stebina Utenos mokyklos, kurios drąsiai lygiuojasi su didmiesčių ugdymo įstaigomis.

Patyrė kultūrinį šoką

Pamatę tokius rezultatus žurnalo „Reitingai“ vadovai išsiruošė į žygį po Lietuvos pagrindines mokyklas. Įspūdžius G.Sarafinas pavadino tikru kultūriniu šoku.

„Gali būti net viename rajone, kaip Tauragėje dviejose mokyklose trijų kilometrų spinduliu pasijutome kaip XXI a. Danijoje ir XIX a. Sibire. Tas pats rajonas, ta pati savivaldybė, žmonės tie patys. Liūdesys“, – kalbėjo jis.

„Mes skambinome į tas mokyklas, kurių rezultatai blogiausi, klausėme, kas ten nutiko, gal pas jus meteoritas nukrito, ar kas. „Ne“, sako. Normalu viskas. Mokytojų turime, klasė normali. Ar galima vadinti, kad viskas normalu, jei vaikai yra su tokiais beviltiškais rezultatais? Man susidaro įspūdis, kad ant tų mokyklų turėtų būti iškaba ne „mokykla“, o „gėda“, – kalbėjo jis.

G.Sarafinas tikina, kad mokyklų vadovai prašė atsižvelgti į socialinį kontekstą. Į tai, kiek vaikų mokykloje gauna nemokamą maitinimą, priklauso socialinės rizikos šeimoms.

„Tačiau ar tikrai negalima kelių vaikų iš trisdešimties išmokyti bent ketvertukui?“ – retoriškai klausia jis.

„Reitingų:“ vadovas pastebėjo, kad tokių mokyklų vadovai ypač vengia bet kokių patikrinimų, standartizuotų testų, reitingų. „Jos nenori, kad apie jų broką sužinotų tėvai, švietimo skyriai, centrai ir ministerija, jos nori plaukti pasroviui, bet dauguma jau taip nuplaukusios, į tokias pelkes, kad aš nebežinau, kas jas gali ištraukti“, – tikino pašnekovas.

Tėvai daro viską

Žurnalo „Reitingai“ redaktorius sako pastebintis, kas pastaruoju metu tėvai vis daugiau dėmesio skiria savo vaikų išsilavinimui. Tai rodo aktyvus vaikų perkėlimas iš vienos mokyklos į kitą nuo pat pradinių klasių pajutus netinkamą vaiko ugdymą.

Domėjimasis galimybe vaikui suteikti geresnį išsilavinimą išlieka iki pat mokyklos baigimo. Tai, pasak G. Sarafino, rodo šiųmetė atranka į Vilniaus licėjų, kai į šimtą vietų mokykloje panoro pretenduoti net 700 vaikų.

„Konkursas didesnis nei į mediciną“, – apibendrina „Reitingų“ redaktorius.

Anot jo, didesnis dalyvių skaičius pastebimas ir kitų mokyklų vykdomuose stojamuosiuose egzaminuose. Tačiau provincijos vaikams gauti gerą išsilavinimą vis dėlto darosi sunku.

„Blogiausia, kad ne visi tėvai, ne visi vaikai, ne visos šeimos gali rinktis. Vilnius, Kaunas, Klaipėda – puiku, bet ką galima rinktis Pagėgiuose, Rietave, kur visos mokyklos yra silpnos visomis prasmėmis? Ten nėra iš ko rinktis. Tu turi eiti į blogą gimnaziją, blogą progimnaziją ir blogą pradinę mokyklą. Toms šeimoms yra didžiulė drama, nes jie egzaminus išlaiko tris keturis kartus blogiau nei kitose savivaldybėse esančiose gimnazijose“, – apgailestavo G. Sarafinas.

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį paskelbė naujus dešimt skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingų ir vertinimų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...