captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svetimus vaikus globojančios šeimos gaus algą, o įvaikinimas truks trumpiau nei nėštumas?

Seimo Liberalų sąjūdžio partijos frakcija penktadienį susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene bei visuomenininkais aptarti situacijos Lietuvoje veikiančiuose vaikų globos namuose.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Seimo Liberalų sąjūdžio partijos frakcija penktadienį susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene bei visuomenininkais aptarti situacijos Lietuvoje veikiančiuose vaikų globos namuose.

Ministrė pareiškė liūdinti dėl įvykio, kai išsekusiai septynmetei Ventos socialiniuose globos namų globotinei atsidūrus Kauno klinikose pasigirdo įtarimų, kad globos namai netinkamai prižiūrėjus mergaitę.

„Labai liūdna, kad atsitiko tas įvykis. Dabar atrodo, kad dėl to mes ėmėmės kažką daryti, tačiau deinstitucionalizacija buvo įrašyta jau mūsų Vyriausybės programoje. Šiuo metu yra formuojama darbo grupė, kuri iki gegužės 1 d. turėtų identifikuoti problemas ir pateikti savo pasiūlymus. Rudens sesijai mes numatome pateikti įstatymų pataisas Seimui“, – sakė ji.

Lengvins įvaikinimo sąlygas

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Angelė Bajorienė patikslino, kad ministerija svarsto galimybes svetimus vaikus globojančioms šeimoms mokėti algas.

„Mūsų nusiteikimas yra labai smarkus ir nemanau, kad nepavyks padaryti ko nors, nes atėjome su patirtimi. Kai kas sako, kad gal ginsime institucinę globą, bet mes tiesiog nusimatėme strategiją deinstitucionalicijos“, – sakė ji.

Pasak viceministrės dar šiemet turi būti palengvintos sąlygos įsivaikinti, nuo 12 iki 5–8 vaikų sumažintos šeimynos, o vėliau gali būti nutarta ir mokėti algas globai pasiryžusioms šeimoms.

„Turime galvoti apie atlygį ir socialines garantijas globai pasiryžusiai šeimai“, – teigė ji.

Tiesa, liberalų paprašyta įvardinti konkrečius skaičius, kiek vaikų liks globos namuose po ketverių metų ir kiek laiko bus sutrumpintas įvaikinimo procedūrų terminas, kalbėjusi apie „radikalių pokyčių siekį“ ministrė nebebuvo konkreti.

Ji pareiškė, kad įvaikinimo procesas galėtų sutrumpėti nuo 9 mėn. iki pusės metų. Tuo metu konkrečiai nurodyti, kiek planuoja sumažinti vaikų, auginamų globos namuose, ministrei pasirodė „neetiška“.

Pasak jos, svajonė būtų, kad tokių vaikų per jos kadenciją sumažėtų perpus kartu pridurdama, kad apie skaičius kalbėti nenori.

Liberalas Remigijus Šimašius teigia, kad ministerijos nurodomas faktas, esą ilgiausiai įvaikinimo Lietuvoje šeimos priverstos laukti metus, yra akivaizdi netiesa.

„Aš jums gali penkias šeimas atvesti iškart, kurios po dvejus metus laukia“, – teigė jis.

Globa nesuderinama su darbu

Susitikime dalyvavusi organizacijos „Gelbėkim vaikus“ atstovė Inga Šablinskienė  pripažino, kad finansinė parama vaikus globoti nusprendusioms šeimoms būtų tinkamas paskatinimas.

„Globėjas, ar laikinas globėjas, kuris paima vaiką kritiniais atvejais, turėtų būti kaip darbuotojas, kad tai būtų kaip darbo vieta sukurta. Jei aš laikina globėja, tai man atveža dviejų metų vaiką 3 val. nakties, ir ką man daryti? Kaip man eiti kitą dieną į darbą? Palikti vaiką vieną? Aš negaliu to vaiko palikti, bet negaliu ir neiti į darbą“, – konkrečią situaciją piešė visuomenininkė.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė teigė, kad efektyviausia ministerijos strategija būtų paprasta: jau dabar laikas nebeinvestuoti bent ES lėšų į globos namus ir jas nukreipti globėjų, įtėvių paieškai ir esamų tėvų auklėjimui.

„Pakankamai geri tėvai yra geriau nei jokių tėvų, ar ne? (...) Bet šiuo metu vienintelė parama šeimoms yra pašalpos ir dar kartą per metus pažiūrima, ar vaikas gyvas. Todėl turime šeimas, kurios dešimtmečiais yra rizikos šeimų sąraše, bet toliau gimdo vaikus, gauna pašalpas, paaugę vaikai patenka į globos namus, o šeima gimdo naujus ir vėl gauna pašalpas. Tik finansai nieko nesprendžia, bet finansus irgi reikia sudėlioti teisingai“, – pažymėjo ji.

D. Šakalienė pažymėjo, kad atlygis galėtų būti mokamas ne visiems be išimties globėjams, o tiems, kuriems tokia parama būtina.

„Reikia matyti visą sistemą. Jei yra normali sistema, su žmonėmis dirbama, jie yra paruošiami, tai reikia ir priežiūros sistemos, kuri žiūrėtų ne, kiek šaldytuve yra dešrelių, bet kaip jaučiasi vaikas, koks yra santykis“, – teigė ji.

Visuomenininkė pripažino, kad nusprendus mokėti atlyginimą globėjams, kyla pavojus, kad atsiras globą verslu paverčiančių šeimų, tačiau mano, kad tai galima sukontroliuoti.

Kiekvienam vaikui tenka po auklę

Šiuo metu kiekvieno globos namuose augančio vaiko išlaikymui valstybė kas mėnesį skiria po 2,5 tūkst. litų. Tėvams, pasiryžusiems įsivaikinti vaiką nesumokama nė lito, už globą kas mėnesį mokama 520 litų išmoka.

Lietuvos globos namuose auga beveik 4 tūkst. vaikų (iš jų apie 400 neįgalūs), o juos prižiūri apie 3,5 tūkst. suaugusiųjų personalas. Ministrė pabrėžė, kad į šį skaičių patenka ir virėjos, skalbėjos, valytojos.

Liberalė Dalia Teišerskytė pasipiktino tokiu skaičių santykiu. Anot jos, tokie skaičiai yra nenormalūs.

„Juk namuose ta pati mama yra ir virėja, ir skalbėja, ir valytoja“, – pažymėjo ji.

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...