captcha

Jūsų klausimas priimtas

Universitetų absolventai vis dažniau renkasi mokslus profesinėje mokykloje

Universitetų absolventai vis dažniau renkasi mokslus profesinėje mokykloje. Pagrindinis argumentas - praktika svarbesnė už teoriją. Konkurenciją su profesinėmis mokyklomis jaučia ne tik universitetai, bet ir bendrojo lavinimo mokyklos. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Universitetų absolventai vis dažniau renkasi mokslus profesinėje mokykloje. Pagrindinis argumentas – praktika svarbesnė už teoriją. Konkurenciją su profesinėmis mokyklomis jaučia ne tik universitetai, bet ir bendrojo lavinimo mokyklos. 

„Baigusių mokslus kolegijose, universitetuose ir ateinančių mokytis pas mus, būdavo vienetai. Dabar jau skaičiuojame dešimtimis“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPRC) direktorius Saulius Dargužas.

Šiemet, kaip niekada anksčiau, į centrą stojo daug moksleivių baigusių 12 klasių – per 500.

Pedagogų nuomone, priežastis – noras įgyti praktinių įgūdžių. Profesinio mokymo įstaiga didžiuojasi turima šiuolaikine įranga, laboratorija, viename prekybos centrų veikia praktinio mokymo parduotuvė. Pernai ŠPRC atidarytas modernus Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorinis praktinio mokymo centras.

„Kaip statybos inžinierius prižiūrės darbininkus, organizuos darbą, jei nėra plytos rankose laikęs? Nesusikalbės“, – praktikos svarbą pabrėžė S. Dargužas.

Iš tarybinių laikų atėjęs stereotipas, kad mokytis profesinėje mokykloje – ne prestižas, nes ten stoja tik nevykėliai. Toks įvaizdis sparčiai keičiasi.

Anot S. Dargužio, neigiamą požiūrį lemia ir politiniai, finansiniai motyvai.

Vidurinės mokyklos, progimnazijos, gimnazijos nenoriai įsileidžia profesinių mokyklų atstovus prisistatyti vaikams. Būgštaujama konkurencijos – vyresnius moksleivius nuvilios kartu su mokinio krepšeliais.

„Jeigu jaunas žmogus nori, čia jis gali gauti netgi daugiau, negu gimnazijoje. Gimnazijos lygio vidurinį išsilavinimą gali įgyti pas mus, nes turime skyrių. Kartu gauna profesijos pradmenis, mokama stipendija, suteikiamas bendrabutis“, – privalumus vardijo S. Dargužas.

Prekybos ir verslo skyriaus vedėjos dr. Renatos Veršinskienės manymu, universitetai, kolegijos turėtų patys rodyti iniciatyvą glaudžiau bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis, pasvarstyti apie tam tikrų modulių mokymą. Juo labiau kad universitetuose studentų mažėja, o profesinėse mokyklose – priešingai.

Profesijų mokytojai sako, kad po aukštosios į profesinę mokyklą atėję moksleiviai – labai motyvuoti, nes turi konkretų tikslą.

Baigusiems vidurinę mokyklą mokslai profesinėje mokykloje trunka 1–2 metus. Mokslas yra nemokamas.

Iš viso šiais metais Šiaulių profesinio rengimo centre mokosi 34 studentai, baigę universitetus ir 25 – kolegijas. Daugiausia baigusiųjų aukštąsias mokyklas mokosi Prekybos ir verslo skyriuje – 22, Elektronikos ir administravimo – 15, Statybos ir mechanikos – 11.

„Nors kirpėjui darbo rasti sunku, nes jų daug, bet stojančiųjų skaičius kasmet – konkursinis. Ne visi norintys patenka. Net ir baigusieji aukštąsias mokyklas“, – sakė centro direktorius S. Dargužas.

Tarp moksleivių populiarios automobilių remontininkų, konditerių, padavėjų, kelionių agentų specialybės. Pasak S. Dargužio, moksleivių pasirinkimą dažnai lemia ekonominės sąlygos – kaip aplinka juos integruos. 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...