captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirmieji perkelti pabėgėliai jau ieško darbo

Kiekvienam darbo ieškančiam pabėgėliui sudaromas individualus užimtumo veiklos planas, kad jis greičiau įsitvirtintų Lietuvos darbo rinkoje. Pirmieji pabėgėliai jau ieško darbo, teigia Lietuvos darbo birža.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Jiems, kaip ir darbo ieškantiems mūsų šalies gyventojams, teikiamos darbo rinkos paslaugos – psichologo konsultavimo, profesinio orientavimo ir konsultavimo, esant poreikiui – profesinio mokymo, subsidijuojamo įdarbinimo priemonės. Kiekvienam darbo ieškančiam pabėgėliui sudaromas individualus užimtumo veiklos planas, kad jis greičiau įsitvirtintų Lietuvos darbo rinkoje, teigiama pranešime spaudai.

Naujos tikslinės grupės atsiradimą darbo rinkoje labiausiai pajuto Kauno teritorinė darbo birža, kuri jau 2015 metų rugsėjį Jonavos skyriuje pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ruklos Pabėgėlių priėmimo centru.

Siekiant bendrų tikslų buvo įkurta mini darbo birža Rukloje, kur pabėgėliai pirmiausia apgyvendinami. Jonavos klientų aptarnavimo skyriaus specialistai čia išsiaiškina naujųjų gyventojų poreikius, motyvaciją ir gebėjimus atlikti konkretų darbą. Tai jau atliekama ir su neseniai perkeltais pabėgėliais, ir su kitais migrantais.

Jonavos klientų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Kristina Kašauskienė, du kartus per savaitę mini darbo biržoje Rukloje tiesiogiai dirbanti su pabėgėliais, pasakojo, kad šiuo metu ji paslaugas teikia 16 turinčių pabėgėlio statusą arba jo laukiančių migrantų, iš jų – keturi perkelti į Lietuvą asmenys. Dauguma pabėgėlių, anot jos, yra pakankamai išsilavinę, draugiški, malonūs ir domisi galimybėmis dirbti mūsų šalyje.

Neseniai pagal ES programą atvykę nauji pabėgėliai iš Sirijos – penkių asmenų šeima. Rukloje apsigyveno balandžio pabaigoje, dar neturi dokumentų, todėl šios šeimos darbingo amžiaus tėvai neregistruoti darbo biržoje.

„Vyras neturi išsilavinimo, tačiau yra dirbęs siuvėju, tinkuotoju, gamykloje gamino vonias ir kriaukles, o žmona – namų šeimininkė yra dirbusi žemės ūkyje. Beveik neturi kompiuterio vartojimo įgūdžių ir žinių. Bendrauta buvo pasitelkiant vertėją arabų-kurdų kalba“, – teigė K. Kašauskienė.

Visiškai priešinga situacija su jaunais sirais – 28 metų mergina Farah Mohammed ir 30 metų vaikinu Majdu Kara, kurie yra baigę aukštuosius mokslus, turi šiuolaikiškas specialybes darbo rinkoje.

F. Mohammed baigė ekonomiką. Ji pasakojo, kad dirbo anglų kalbos mokytoja, apskaitininke, savanoriavo. Išsilavinimo dokumentų neturi.

Mergina teigė, jog galėtų dirbti vertėja anglų-arabų kalbomis, ekonomiste ir tarptautiniuose pardavimuose. Pageidauja gyventi ir dirbti Vilniuje. F. Mohammed informavo, kad išsiuntė savo gyvenimo aprašymą įmonei „Western Union Processing Lithuania“.

M. Kara baigė grafinį dizainą ir dailės studiją 2012 metais. Įvairiuose Sirijos kompanijose 8 metus dirbo grafikos dizaineriu.

Jis norėtų dirbti galerijoje arba darbo susijusio su kompiuterinės grafikos dizainu, taip pat tapyti paveikslus. Pageidauja gyventi ir dirbti Vilniuje. Kalba arabų ir anglų kalbomis.

Vaikinas buvo surengęs dvi savo tapytų paveikslų parodas. Šiuo metu M. Kara, kaip ir draugė, įregistruotas Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriuje. Darbo birža jam pateikė kelis darbo pasiūlymus ir pasiūlė išsiųsti savo CV, aptarė darbo paieškos galimybes. Balandžio viduryje susitiko su vienos Vilniaus menininkų organizacijos atstovu.

Lietuvos darbo birža jau turi darbo patirties su migrantais. Šiuo metu Jonavos rajone jau yra įdarbinti 22 pabėgėliai.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...