captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką neįprasto valgė Lietuvos bajorija XVII–XX amžiuose?

Valgomojo kambarys Vakarų Europoje atsirado tik XVIII a. pabaigoje, tačiau Lietuvoje valgymui skirta patalpa, vadinama stalava, egzistavo jau XVI amžiuje. Dvarų kultūros tyrinėtojai pasakoja, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje tarp Rytų ir Vakarų susiformavo specifinis bajorijos skonis ir elgsena, kuriems įtakos turėjo įvairių kaimyninių šalių ir tautų kultūros.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Architektas, dvarų kultūros ir vizualaus identiteto tyrinėtojas Marius Daraškevičius pažymi, kad puotų virtuvė Lietuvoje buvo labai ištaiginga. Buvo priimta svečią maitinti kiek galima daugiau.

„Puotos buvo puikus būdas parodyti savo turtą, įtaką valstybėje. Svarbus sodinimo būdas, kur sėda garbės svečias. Buvo galima netgi pažeminti arba suteikti daugiau reikšmės“, – pasakoja M. Daraškevičius.

Anot tyrinėtojo, per kai kurias šventes pasitaikydavo ir kiek neįprastų patiekalų, kaip, pavyzdžiui, migdolų sriuba. Toks valgis ant stalo atsirasdavo pasninko metu.

„Negali būti [pasninko metu – LRT.lt] pieno ant Kūčių stalo, tad aristokratai, norėdami kažko riebesnio, sugalvojo pieną pakeisti migdolų pienu“, – apie šventinius to meto patiekalus pasakoja M. Daraškevičius.

Architektas pabrėžia, kad tuometinei lietuvių virtuvei įtakos turėjo įvairių kaimyninių šalių ir tautų kultūros.

„Dabar pradėjau didžiuotis Lietuva, nes supratau, kad esame integrali Europos dalis. Mes perėmėme geriausias tradicijas iš Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Kijevo Rusios, taigi turime Rytų ir Vakarų tradicijų“, – sako dvarų kultūros tyrinėtojas.

Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...