captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žiniasklaida: Kazlų Rūdos politikai galimai sėdi „Rubicon“ kišenėje

Kazlų Rūdos politikai įsigudrino daugiau nei 3 milijonus eurų miestui ir valstybei kainavusią biokuro katilinę už simbolinius 400 eurų per mėnesį išnuomoti privačiai įmonei „Litesko“, nors ši į statybas neinvestavo nė cento.
K. Retezáro nuotr.
K. Retezáro nuotr.

Nors šilumos ūkio nuomos sutartis baigėsi dar pernai, „Litesko“ vis dar šeimininkauja Kazlų Rūdoje. Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), kuri statyboms skyrė 1,7 mln. eurų, pripažįsta, kad savivaldybė ją tiesiog apgavo. Tuo tarpu vietos politikai teigia, kad tokie Kazlų Rūdos savivaldybės vadovų sprendimai gali būti nulemti korupcinių ryšių su įtakinga įmone.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba dar 2014 m. pareiškė įtarimus „Litesko“ generaliniam direktoriui Linui Samuoliui ir „Litesko“ valdybos nariui Andriui Janukoniui dėl jų veiklos valdant Vilniaus šilumos ūkį. Abu verslininkai yra garsiosios „Rubicon“ (dabar „Icor“) grupės akcininkai.

Keisti sprendimai

Ši istorija prasidėjo dar 2000 m., kai Kazlų Rūdos šilumos ūkis buvo išnuomotas UAB „Litesko“. Sutartis su bendrove sudaryta iki 2015 m. liepos mėnesio. Sutartį pasirašė tuo metu Kazlų Rūdos mero pareigas ėjęs Valdas Kazlas.

2007 m. ši sutartis pratęsta iki 2030 m. Pratęsimo metu V.Kazlas buvo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius.

2012 m. Konkurencijos taryba nustatė, kad sutartis pratęsta neteisėtai, ir įpareigojo savivaldybę panaikinti šį sprendimą. Savivaldybė sprendimą panaikino, tačiau nepriėmė jokio kito.

UAB „Litesko“ kreipėsi į teismus ir juos pralaimėjo. 2014 m. gegužę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutine ir neskundžiama nutartimi nustatė, jog savivaldybė negalėjo pratęsti šilumos ūkio nuomos sutarties. Senoji turėjo baigtis 2015 m.

Vykstant teismams UAB „Litesko“ nebevykdė jokių investicijų į savivaldybės šilumos ūkį, neturėjo savivaldybės patvirtinto ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderinto investicijų plano, bet ir toliau valdė Kazlų Rūdos šilumos ūkį.

2013 m. teisinių ginčų fone „IKEA Industry“ nusprendė įsigyti senąją Kazlų Rūdos katilinę. Už sandorį gautos lėšos ir Lietuvos verslo paramos agentūros pinigai skirti naujos biokuro katilinės statybai. Suma didelė – 3,3 mln. eurų. Pagal sutartį, naują katilinę turėjo valdyti nebe privati, o savivaldybės įmonė. Biokuro katilinės statybų pabaiga numatyta kaip tik pasibaigus sutarčiai su „Litesko“.

Agentūrą apgavo

2013 m. spalio 28 d. pasirašydama sutartį savivaldybė įsipareigojo be LVPA arba Ūkio ministerijos raštiško sutikimo neperleisti, neparduoti, neįkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos finansavimo lėšos, bei nepakeisti savo veiklos, kuriai skiriamos finansavimo lėšos, pobūdžio ar įgyvendinimo sąlygų penkerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos.

Taip pat nurodė, kad projektą planuoja užbaigti iki 2015 m. liepos 15 d. ir nuo 2015 m. spalio 1 d., turėdama šilumos tiekimo licenciją, savivaldybės įmonė užtikrins šilumos gamybą ir tiekimą Kazlų Rūdos miesto šilumos vartotojams.

Nepaisant to, savivaldybės bendrovė „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ 2014 m. liepos mėnesį sudarė preliminarią sutartį su UAB „Litesko“, kuria įsipareigojo perduoti dar nepastatytą miesto katilinę ir nedidinti jos nuomos mokesčio.

„LVPA katilinės nuomą bendrovei „Litesko“ vertina kaip galimą projekto finansavimo ir administravimo sutarties bei teisės aktų pažeidimą, įsipareigojimų dėl turto neperdavimo ir projekto tęstinumo užtikrinimo nevykdymą“, – 15min nurodė LVPA Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Žemaitienė.

2015 m. sausio 8 d. savivaldybė tarybos sprendimu perdavė naujai pastatytą katilinę, jos jungtis su senaisiais šilumos tinklais UAB „Litesko“. Perduodama nuomininkui turtą savivaldybė neišsireikalavo didesnio dydžio nuomos mokesčio, kuris liko pagal 2000 m. sutarties nuostatas apie 400 eurų per mėnesį.

Perduodama turtą savivaldybės taryba net nenurodė, kad turto investicijų grąža patektų į UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ sąskaitą, o ne būtų naudojama privačios įmonės, kuri į statybas nieko neinvestavo. Skaičiuojama, kad vien taip prarandama apie 250 tūkst. eurų per metus.

Klausimų nesuprato

15min susisiekė su Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriumi, Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos Kazlų Rūdos skyriaus pirmininku V. Kazlu, tačiau pokalbis truko neilgai:

– Pone Valdai, Skirmantas Malinauskas iš 15min Žurnalistinių tyrimų skyriaus jus trukdo. Mus pasiekė tema, kuriai reikia jūsų komentaro. Kaip taip atsitiko, kad daugiau nei 3 mln. eurų valstybei kainavusi biokuro katilinė UAB „Litesko“ išnuomota už 400 eurų per mėnesį?

– Nelabai supratau, apie ką jūs kalbate. Iš kur ištraukėte mano numerį?

– Dar kartą pakartosiu, gerbiamas administracijos vadove ir buvęs mere. Jums turbūt žinomas LVAT sprendimas dėl šilumos ūkio nuomos teisėtumo ir katilinė, kuriai dalį lėšų skyrė LVPA?

– Žinau, žinau.

– Tai ko jūs nesupratote mano klausime apie nuomos kainą?

– Nesuprantu. Projektas yra. Jūs norite dabar telefonu apie šitą klausimą kalbėti?

– Noriu jūsų atsakymo, nes šis klausimas jau išnagrinėtas teismuose. Kodėl tokia maža kaina? Mano žiniomis, jūs buvo atsakingas už šiuos sprendimus.

– Kas jums sakė?

– Tai nurodoma dokumentuose. Juk jūs buvote ir meras, ir administracijos vadovas.

– Ne, sprendimai buvo priimti 2000 m. (tuo metu p. Kazlas ir buvo meru – red. past.)

– Katilinei milijonai skirti 2013 m.

– Nesuprantu, ko jūs norite?

– Noriu išsiaiškinti tai, kiek per metus iš UAB „Litesko“ už biokuro katilinę gauna Kazlų Rūdos savivaldybė?

– Norėčiau, kad jūs klausimus pateiktumėte raštu, aš jums raštu atsakysiu.

Tiesa, ir šio pažado Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius neįvykdė. Už jį į raštu pateiktus klausimus atsakė savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Rasa Kašinskaitė. Ji patvirtino, kad už biokuro katilinę savivaldybė gauna 5,2 tūkst. eurų per metus.

Taip pat ji nurodė, kad Kazlų Rūdos savivaldybė į naująją miesto katilinę savo investicijų nedarė. „Kazlų Rūdos miesto biokuro katilinė pastatyta įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą. Pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartį, Kazlų Rūdos savivaldybė nėra šios sutarties šalis. Pažymėtina, kad pagal sudarytos sutarties nuostatas, sutarties sąlygos viešai neskelbiamos“, – rašoma atsakymuose.

Toks pėdų mėtymas atrodo gana keistai. Kazlų Rūdos savivaldybė iš tiesų nėra sutarties šalis. Sutarties šalimi yra savivaldybės valdoma UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“, kuri pagal sutarties sąlygas skyrė lygiai 1 644 846 eurus 50 centų. Tuo pat metu būtent savivaldybė prisiėmė įsipareigojimus LVPA.

Daro, ką gali

Kazlų Rūdos meras Vytautas Kanevičius 15min teigė, kad savivaldybė jau nuo pernai bando nutraukti sutartį su UAB „Litesko“.

„Sutartis dėl šilumos ūkio nuomos su operatoriumi buvo pasirašyta 2000 m. penkiolikai metų. 2007 m. ta sutartis buvo pratęsta dar 15 metų. Pratęsimas juridiškai dar galioja. Dabar vyksta teisminis procesas.

Pagrindinėje sutartyje buvo numatyta, kad nauji šilumos generavimo šaltiniai privalo būti perduoti operatoriui. Jeigu mes būtume neperdavę, tai mes būtume galėję žiūrėti į naują katilinę, o operatorius būtų kūrenęs senąją“, – teigė jis.

Priminus, kad LVAT dar 2014 m. konstatavo, jog su „Litesko“ sutartis pratęsta neteisėtai, V. Kanevičius paaiškino: „Teismas konstatavo, bet nepanaikino juridiškai. Dabar vyksta dar vienas teismo procesas dėl panaikinimo. Jis pradėtas pernai.

Kitoje pusėje bendrovė, kuri iš Lietuvos bando gauti 10 mln. eurų per Vašingtono arbitražą. Jie tokioms byloms per metus nesunkiai numato šimtą tūkstančių eurų biudžete vien bylinėjimuisi. Sunku, bet mes darome viską, kas įmanoma.“

Nukenčia gyventojai

Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Mantas Varaška 15min teigė, kad mero paaiškinimai nėra tikslūs. Pasak jo, senosios katilinės jau nebėra ir „Litesko“ jokios kitos katilinės negalėtų naudoti.

„Ši katilinė yra pastatyta ne tik iš savivaldybės, bet ir iš europinių lėšų. Mums ją būtina susigrąžinti ir patiems pradėti valdyti bei gauti pajamas.

Pelną gauna „Litesko“, o ne savivaldybės įmonė, kuri galėtų tą pelną gauti. Be to, savivaldybė negali taikyti optimalios kapitalo grąžos struktūros, kuri leistų sumažinti kainą gyventojams. Visą investicijų grąžą gauna „Litesko“, kuri į katilinę nėra įdėjusi nė vieno euro. Negali būti net kalbų apie tai, kad dėl tokios padėties miestui ar gyventojams gali būti kokia nors nauda“, – teigė politikas.

Pasak jo, savivaldybė turi savo įmonę, kuri yra to turto savininkė: „Jos nuostatuose yra visi tikslai, kurie atitinka visus šilumos gamintojams keliamus reikalavimus. Be to, pagal paramos sąlygas iš LVPA ir katilinė, ir šilumos trasa turi būti valdoma savivaldybės.

Artimiausius 4 metus negali būti skelbiamas joks konkursas ne tik šilumos gamybai, bet ir tiekimui, nes dalis trasų yra sutvarkytos už europines lėšas. Kitų alternatyvų nėra.

Ši situacija yra labai naudinga UAB „Litesko“, o apie šios bendrovės galimybes veikti savo interesų labui tiek politiniame, tiek administraciniame lygyje mes puikiai žinome.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...