captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT pirmininkas: Lenkijoje vyksta procesai, kuriuos sunku įsivaizduoti demokratinėje valstybėje

Pagrindiniam Abiejų Tautų Respublikos įstatymui arba Gegužės 3-osios Konstitucijai šiemet sukako 225 metai. Istorikai Gegužės 3-osios Konstituciją  vertina kaip visų XVIII a. antrosios pusės respublikoje vykdytų politinių, socialinių ir ūkinių reformų kulminaciją. Konstitucija buvo priimta Varšuvoje, bendrame Lenkijos ir Lietuvos Seime, tai buvo bendras abiejų tautų didikų-politikų dokumentas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šis dokumentas atvėrė galimybes didžiosioms reformoms valstybėje. Ir jeigu Lietuvoje yra akcentuojančių neigiamas Konstitucijos prasmes Lietuvai (pirmiausiai – todėl, kad joje nebuvo paminėtas Lietuvos vardas), tai Lenkija švenčia pirmosios Europoje Konstitucijos priėmimą. Gegužės 3-oji čia – nedarbo diena. Šiemet Gegužės 3-osios Konstitucijos minėjimo iškilmėse dalyvavo ir mūsų Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Interviu su juo – „Savaitėje“.

– Kai kalbame apie Gegužės 3-osios Konstituciją, sakome, kad tai buvo labai pažangus to meto dokumentas. Dabar iš visų pusių girdime kritiką Lenkijos valdantiesiems dėl jų antikonstitucinių veiksmų ir sprendimų. Ar galime pasakyti, kad šiandien Lenkiją ištiko konstitucinė krizė?

– Tam tikra krizė iš tiesų egzistuoja, nes turbūt nebūtų europinės stebėsenos, kuri vyksta Lenkijoje. Iš tiesų vyksta tokie dalykai, kuriuos būtų sunku įsivaizduoti kurioje nors demokratinėje valstybėje, juo labiau Lenkijoje. Turbūt nė vienas iš mūsų dar prieš kokius metus nebūtų prognozavęs tokių procesų – kad Lenkijos valdžia visiškai nepaiso Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų, teigia, kad jie yra negaliojantys, kas savaime pažeidžia esminius teisinės valstybės principus, nes tai kvepia, tiesiai šviesiai kalbant, konstitucinio teisingumo funkcijų uzurpavimu ir neigimu. Taip pat Lenkijos vyriausybė leidžia sau neskelbti KT sprendimų. 

Ten dabar vyksta savotiški protesto ženklai, pavyzdžiui, teko matyti Varšuvoje per projektorių į vyriausybės būstinę viešai skaitomi KT nutarimai. KT tapo tokiu savotišku demokratijos ir teisinės valstybės simboliu. Kai kurios miestų savivaldybės ir didžiųjų Lenkijos miestų savivaldybės pareiškė paklūstančios KT nutarimams, net jeigu jie nustatyta tvarka nepaskelbti. 

Aš sunkiai įsivaizduočiau Lietuvoje, kad koks nors teisės aktų registras leistų sau spręsti – mes neskelbsime KT nutarimo, nes mes manome, kad tas nutarimas priimtas neteisėtai.

– Bet Jaroslawas Kaczynskis sako, kad KT iškėlė save virš Konstitucijos ir uzurpavo valdžią, kurią iš tiesų turėtų turėti parlamentas – žmonių tiesiogiai išrinkta valdžia. Tai Lietuvoje juk yra tokių pačių kaltinimų jūsų vadovaujamam teismui?

– Galvoju, kad jie Lietuvoje yra nerimti arba išsakomi asmenų, kurie neturi didelės įtakos, ir tikiuosi, kad niekada tokių sprendimų nebus priimama. Nes kas yra demokratija? Daug kas pamiršo demokratijos abėcėlę. Demokratija nėra vien tik daugumos valdžia. Demokratija nėra vien tik daugumos diktatūra. Demokratija – tai ir paklusimas teisei. Ir demokratija, galų gale, – tam tikra stabdžių, atsvarų sistema. Tai, kas yra sakoma jūsų minėto asmens lūpomis, kuris, beje, formaliai yra tik eilinis Seimo narys, bet, atrodo, turi didesnę įtaką negu valstybės vadovai, yra tų demokratijos pagrindų griovimas. Tai yra noras pasiimti sau tą kompetenciją, kuri iš principo parlamentui negali priklausyti.

– Venecijos komisija yra sukritikavusi Lenkijos valdančiųjų sprendimus dėl KT. Koks yra tos komisijos vaidmuo ir kokią galią turi jos sprendimai?

– Venecijos komisija yra autoritetingiausia ekspertinė konstitucinės teisės institucija, todėl jos politikavimu apkaltinti niekaip neišeina, ką, beje, bandė daryti Lenkijos valdžia, gavusi nepalankias išvadas. Tai yra Europos Tarybos patariamoji institucija. Ją sudaro visų Europos šalių ekspertai. Jie valstybių parašymu, beje, tai buvo atlikta pačios Lenkijos prašymu, atliko analizę būtent tų Lenkijos valdžios veiksmų, kuriais kėsinamasi į KT nepriklausomumą. Ir ne tik dėl teisėjų skyrimo – vėliau buvo priimti įstatymai, kurie tiesiogiai kėsinosi ir į KT nepriklausomumą, ir tiesiogiai buvo skirti, galima sakyti, sugriauti šitos institucijos veiklai. Toliau, aišku, yra labai patogu, tada iš tiesų gali daryti ką nori, nes, kai nėra jokios kontrolės, tai niekas nevaržo politinių sprendimų.

– Bet yra ir toks tekstas, kad atvirkščiai – valdantieji siekia tautinius interesus iškelti virš visų europinių, o KT yra tapęs Briuselio įrankiu, todėl ji reikia „nusodinti“, jo galias sumažinti.

– Šitie argumentai yra neteisiniai ir neracionalūs, netgi nesolidūs. Man didžiausią nuostabą kėlė tai, kad šiuo metu ES vėliava ten yra tarsi opozicijos simbolis. Būtent opozicija ateina į mitingus, demonstracijas su ES vėliava ir reikalavimais, kad Lenkija laikytųsi europinių vertybių.

– Lenkijos vadovai iš viso kalba apie dabar galiojančios Konstitucijos keitimą. Apie tai kalbėti  pradėjo J. Kaczynskis, kuris, kaip jūs jau sakėte, jokių pareigų valstybėje neina, o pakartojo prezidentas. Aš suprantu, kad kyla tokia Konstitucijos keitimo banga. Ar yra kokie argumentai, kodėl reikia tą Konstituciją keisti?

– Bangos, matyt, dar nėra, nors iš neformalių pokalbių teko girdėti, kad dar 2010 metais buvo parengtas vienas iš Konstitucijos projektų, kuriuose buvo projektuojama tokia superprezidentinė Lenkijos respublika – valdžia sutelkiama kiek įmanoma valstybės vadovo rankose. Aš nežinau, kokia ji galėtų būti, bet iš to, ką teko girdėti iškilmingose kalbose, tai iš tiesų Lenkijos prezidentas pabrėžė, nenorėčiau kritikuoti, bet skamba ne itin solidžiai, kad 1997 metų Konstitucija yra pereinamojo laikotarpio Konstitucija. 

Perėjimas į ką? Nepilni 20 Konstitucijos gyvenimo metų – manau, nesolidu teigti, kad ji yra laikina ir pereinamojo pobūdžio. O argumentai buvo pateikti tokie: Konstitucija per mažai saugo socialiai remtinus asmenis, Konstitucija leidžia didinti pensinį amžių. Čia yra ekonominės ir socialinės politikos klausimai, bet ne Konstitucijos. 

Kyla klausimų, ar nėra tuo siekiama pažaboti teisminę valdžią. Nes grįžus iš ten susidaro toks įspūdis, kad vienintelė teisminė valdžia, kuri nepaklūsta Konstitucijai prieštaraujantiems politinės valdžios veiksmams, yra trukdis.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...