captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pagal antikorupcinį indeksą Lietuvos žiniasklaida stokoja biudžeto skaidrumo

Lietuva lenkia daugelį pasaulio šalių dėl sąlygų verslui ir žiniasklaidos laisvės, bet turėtų pasitempti siekdama skaidresnio biudžeto, rodo naujas antikorupcinis tyrimas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Visuomenės sąžiningumo indekse (angl. Index of public integrity) iš daugiau nei šimto valstybių Lietuva užėmė 25-ą vietą.

Europos antikorupcijos ir valstybės kūrimo tyrimų centro sudarytame indekse vertinta šalių teisinė sistema, administracinė našta, prekybos atvirumas, biudžeto skaidrumas, e-pilietybė ir žiniasklaidos laisvė.

Anot tyrėjų, didesnė administracinė našta nei Lietuvoje yra tik šešiose pasaulio šalyse. Šis rodiklis vertintas pagal verslo pradžiai reikiamų procedūrų, mokamų mokesčių skaičių.

Žemiausio įvertinimo Lietuva sulaukė dėl biudžeto skaidrumo (85 vieta). Jis vertintas atsižvelgiant į informacijos prieinamumą, ar skelbiamos biudžeto prognozės, ar aiškios jo išlaidos, kiek jos pagrįstos.

Pagal pateikiamus bendrus įvertinimus, iš kaimyninių valstybių Lietuva pralenkė Lenkiją, kuriai indekse skirta 27-oji vieta. Latvijai ir Estijai atitinkamai suteiktos 21 ir 11 vietos. Rusija įvertinta 61-ąją vieta, geriausių vertinimų sulaukė Norvegija, Danija, Suomija, Naujoji Zelandija ir Olandija.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus pirmininkas Sergejus Muravjovas atkreipia dėmesį, jog nors bendrame indekse vertintų valstybių kontekste Lietuva atrodo neblogai, tarp 29 vertintų Europos ir JAV regiono valstybių užėmė Lietuva tik 22-ąją vietą. Anot jo, analizė pagrindė ir kitų tyrimų duomenis, kad Lietuvai trūksta skaidrumo formuojant biudžetą ir grindžiant išlaidas.

„Smagu, kad korupcijos suvokimo indeksas gerėjo. Tačiau aišku, kad negalime pamiršti apie tai, kad ekspertai sako, jog turime milžinišką iššūkį su viešųjų finansų skaidrumu. Ir tai matome iš įvairių tyrimų, iš kasdienės veiklos: akivaizdu, kad tai, kaip šiuo metu išlaidos yra planuojamos ir pagrindžiamos, yra nedovanotinas aplaidumas ir nenoras skirti atskaitingumui daugiau dėmesio nacionaliniu ar vietos lygmeniu“, – BNS sakė S. Muravjovas.

Jis siūlo politikams įtraukti visuomenę į dalies biudžeto formavimą savivaldoje, teikti daugiau su nacionaliniu ir savivaldybių biudžetais susijusios informacijos atvirų duomenų formatu, labiau atverti Registrų centro duomenis.

„Atrodome kaip žmonės, kurie šiek tiek pradeda užmigti ant laurų ir suvokia narystę Europos Sąjungoje, kvietimą įstoti į  Ekonominio bendradarbiavimo ir prekybos organizaciją kaip savaime suprantamą duotybę. Tikiuosi, kad šis tyrimas taps dar vienu garsiu žadintuvo skambučiu, kuris pakels mūsų politikus iš letargo miego“, – kalbėjo S. Muravjovas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...