captcha

Jūsų klausimas priimtas

Specialistai: mums kyla grėsmė grįžti į erą, kai dar nebuvo antibiotikų

Dėl atsparumo antibiotikams žmonija atsidurs tokioje padėtyje, kokioje buvo iki jų atsiradimo: tokios ligos kaip tuberkuliozė ar vidurių šiltinė gali tapti nepagydomos, tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Mikrobiologijos skyriaus vedėjas Pranas Žlabys.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Dėl atsparumo antibiotikams žmonija atsidurs tokioje padėtyje, kokioje buvo iki jų atsiradimo: tokios ligos kaip tuberkuliozė ar vidurių šiltinė gali tapti nepagydomos, tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Mikrobiologijos skyriaus vedėjas Pranas Žlabys.

Jis pasakoja, kad anksčiau vidurių šiltinė ar tuberkuliozė buvo sunkiai pagydomos, labai daug žmonių mirdavo nuo chirurginių ar žaizdų infekcijų, tačiau atsiradus antibiotikams, šiuos negalavimus išgydyti tapo daug lengviau.

„Iš pradžių antibiotikai buvo labai efektyvūs, bet situacija keičiasi, tad antibiotikai, pavyzdžiui, skirti tuberkuliozei gydyti, beveik nebeveikia. Problema iš tikrųjų yra nepaprastai rimta, nes atsparumas antibiotikams nuolat didėja. Jau dabar yra nepagydomų tuberkuliozės formų, todėl, kad jos atsparios antibiotikams“, – aiškina P. Žlabys.

Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė taip pat tikina, kad mums kyla grėsmė grįžti į tokią situaciją, kai pagrindinė žmonių sergamumo ir mirštamumo priežastis buvo infekcijos.

„Mes galime pasiimti 70 metų senumo sergamumo ir mirštamumo statistiką ir matysime, kokios ligos buvo vyraujančios. Tai nėra tik tuberkuliozė, yra daugybė ligų: žarnyno infekcijos, plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas, jau nekalbant apie traumas ar žaizdų infekcijas. Jeigu mes neišsaugosime antibiotikų aktyvumo, vėl tapsime beginkliai prieš bakterines infekcijas“, – tikina R. Valintėlienė.

Kurti naujus antibiotikus farmacininkams neapsimoka?

Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė sako, kad yra dedama labai daug pastangų siekiant sukurti naujus antibiotikus, tačiau farmacinėms kompanijoms tai labai brangiai kainuoja ir sunkiai atsiperka.

„Sukurti naujus antibiotikus yra labai brangu, nes antibiotikas veikia gyvą bakteriją, o surasti vaistą, kuris veiktų gyvą bakteriją, bet žmogaus ląstelių neveiktų žalingai, yra sudėtinga. Daug investavus į naujų antibiotikų kūrimą, kyla rizika, kad po kelerių metų jis nebebus efektyvus, kas ir nutiko su kai kuriais antibiotikais“, – aiškina R. Valintėlienė.

Tačiau ji pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir tarptautinės organizacijos remia ir skatina naujų antibiotikų kūrimą ir jų laboratorinio lygmens tyrimus.

„Vaisto kūrimas užtrunka apie 10 metų, o tai yra per didelis laikotarpis, nes jau dabar mes turime bakterijų, atsparių visiems turimiems antibiotikams“, – tikina specialistė.

Anot jos, kad nebūtų skatinamas atsparumas antibiotikams, visuomenėje turi keistis jų vartojimo įpročiai.

„Vienas iš atsparių bakterijų vystymąsi lemiančių veiksnių yra neteisingas antibiotikų vartojimas: tai bereikalingas jų vartojimas medicinoje, veterinarijoje ir žemės ūkyje. Europos Sąjungoje yra sugriežtintas antibiotikų pardavimas: dabar tai yra receptiniai vaistai. Bet yra galimybė jų nusipirkti internetu, todėl labai skatinama, kad žmonės neužsiiminėtų savigyda“, – teigia R. Valintėlienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...