captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirmajai Europos rašytinei konstitucijai – 225 metai

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose paminėtos 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucijos 225-osios metinės. Tai pirmoji Europoje rašytinė konstitucija.
wikipedia.org nuotr.
wikipedia.org nuotr.

Abiejų Tautų Respublikos, Lietuvos ir Lenkijos valstybės Gegužės trečiosios Konstitucija – pirmoji rašytinė Europoje ir antroji pasaulyje po Jungtinių Valstijų konstitucijos. Ją priėmė Abiejų Tautų Respublikos ketverių metų Seimas. Konstitucija skelbė, kad karaliaus sostas turi būti paveldimas, valstybės valdymas labiau centralizuotas, numatyti dveji Seimo rūmai – Atstovų ir Senatorių, įtvirtintas įstatymų priėmimas balsų dauguma. Gegužės trečiosios Konstitucija vietoj bajorų luominės jau mėgina formuoti modernią pilietinę valstybę. Konstitucijos priėmimo aplinkybes, reikšmę Lietuvos ir Lenkijos santykiams bei įstatymų leidybai aptarė abiejų šalių politikai, istorikai ir teisininkai. 

„Konstitucijos priėmimo byla rodo, kad nors Lietuvos teisės joje nebuvo pilnai užtikrintos, didelė dalis Lietuvos atstovų ėjo į kompromisą. Priimti konstituciją, taip stiprinant valstybę, buvo svarbiau, nei tęsti tarpusavio ginčus“, – sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Jokia tauta, jokia bendrija negali egzistuoti be kolektyvinės atminties. Bendros praeities ir tą bendriją jungiančių vertybių suvokimo. Gegužės trečiosios Konstitucija yra vienas svarbiausių dalykų lenkų ir lietuvių tautų kolektyvinėje atmintyje. Ji buvo sukurta kaip didysis pasiekimas, suvienijęs abi tautas vienoje valstybėje, Abiejų Tautų Respublikoje“, – kalbėjo Lenkijos Senato pirmininko pavaduotoja Marija Koc.

Istorikas Algimantas Kasparavičius sako, kad Gegužės trečiosios Konstitucija – lenkų ir lietuvių bendrystės dalis bei Europos kultūrinės, istorinės ir teisinės tapatybės pamatas.

„Konstitucija gimsta iš esmės jau prancūzų revoliucijos metais, kai Prancūzijoje vyksta didžioji prancūzų revoliucija, kai yra priimama garsioji Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija ir čia šitose Europos Rytų, Centrinės Europos platumose visuomenė, bajorija bando šiek tiek irgi modernizuoti savo valstybę, – aiškino Istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Algimantas Kasparavičius. – Miestai ir miesteliai gauna savivaldą. Miestiečių teisės yra išplečiamos. Iš esmės atsiranda lyg ir valdžių atskyrimo principas tam tikras: įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisinė valdžia.“

Gegužės trečiosios Konstitucijoje įtvirtintoms reformoms priešinosi ir prieš ją jėgas suvienijo vidaus opozicija – aristokratai ir Rusijos imperatorė Jekaterina II. Gegužės trečiosios Konstitucija galiojo keturiolika mėnesių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...