captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per Sausio įvykius prie Seimo išgręžtas gręžinys uždengtas bronziniu dangčiu

Per Sausio 13-osios įvykius parlamentą rengiant gynybai išgręžtas vandens gręžinys ketvirtadienį uždengtas nauju simboliniu bronziniu dangčiu, šitaip pažymint geologų bendruomenės indėlį atkovojant nepriklausomybę.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Gręžinys parlamento gynėjų iniciatyva buvo išgręžtas 1991 metų sausio 20-ąją, o dangtis gręžiniui, kuris Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre įrašytas pavadinimu „LAISVĖ“, pakeistas prieš balandžio 30-ąją minimą Tarptautinę geologų dieną.

„Tuo metu per Sausio įvykius visi žmonės ieškojo, ką gero gali padaryti Lietuvai, ir geologai – ne išimtis. Tuo metu visi darė, ką galėjo. Prisimindamas tuos laikus noriu vieną akcentuoti, kai buvo renkama vieta, stengtasi daryti kuo arčiau parlamento sienos, kad gręžinys, kuris tarnautų laisvės gynėjų, Seimo narių ir visų čia buvusių žmonių aprūpinimui vandeniu, nepatektų į išorines aplinkas ir būtų kuo arčiau sienos. Jis ir dabar veikiantis, strateginis gręžinys, jį atnaujinus ir šiuolaikinėmis sąlygomis galima turėti autonominį vandens tiekimą Seimo rūmuose“, – renginio proga vykusioje spaudos konferencijoje pasakojo Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Jonas Šimėnas.

Spaudos konferencijoje kalbėjęs Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas sakė, kad „vanduo yra viena iš laisvės sąlygų“. „Jei už Lietuvos laisvę mes kovojame jau 25-erius metus, tai Lietuvos geologijos tarnyba tarnauja Lietuvai jau 75 metus, manau, kad ir toliau turime tęsti savo priedermę, misiją“, – pabrėžė J. Satkūnas.

Parlamento gynybai vadovavęs Krašto apsaugos departamento Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas dimisijos pulkininkas Jonas Gečas pasakojo, kad per Sausio įvykius prie parlamento gynybos prisidėjo daugelis mokslininkų – čia buvo ir gaminamos ašarinės dujos, ir atgabentas lazeris, o iš Seimo buvo iškastas slaptas tunelis į išorę.

„Daug institucijų prisidėjo tiesiogiai ir netiesiogiai prie valstybės gynimo. Prisidėjo labai daug mokslininkų, čia buvo atvežtas galingiausias lazeris, prisidėjo chemikai, buvo gaminamos ašarinės dujos, nervus paralyžiuojančios dujos, prisidėjo medikai, kurie gelbėjo aukas, prisidėjo žurnalistai, kurie buvo ypač svarbūs, nes perteikti žinią pasauliui, kad čia vyksta, buo labai svarbu. Prisidėjo kasyklose dirbę kaliniai, Seimo rūmai buvo tuneliu sujungti su miesto komunikacijomis, kur buvo galima įeiti, išeiti, į Seimo rūmus įnešti, išnešti, slaptai, nematant, nes veikė komendanto valanda. Pagaliau tame pačiame kieme, kur jūs išgręžėt ypač svarbų autonominį gręžinį, kad vanduo, patenkantis į Seimo rūmus, nebūtų užnuodytas, nebūtų uždarytas, kad būtų galima jo turėti čia, šalia buvo pastatyta elektros pastotė, nes kai įjungėm lazerį, dingo visa šviesa, tų pastočių, kurios aptarnavo Aukščiausiąją Tarybą, neužteko“, – pasakojo J. Gečas.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus J. Satkūno ir šios tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjo Kęstučio Kadūno teigimu, 1991 metų sausio mėnesį iškilus grėsmei, kad Seimo rūmai gali būti atkirsti nuo energijos šaltinių, taip pat ir nuo geriamojo vandens, parlamento gynėjams kilo idėja skubiai organizuoti autonominio vandens tiekimo sistemos įrengimą. Jie kreipėsi į Vilniaus hidrogeologijos ekspedicijos vyriausiąjį inžinierių Joną Algirdą Misiūną, kuris ir vadovavo gręžimo darbams. Gręžinio įrengimo darbai buvo baigti per keletą dienų, darbai vyko tiek dieną, tiek naktį. 30 metrų gylio autonominis vandens gręžinys vidiniame Seimo kieme yra išlikęs iki šiol.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...