captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvęs KGB Lietuvoje vadovas: Sausio įvykius galėjo sustabdyti tik M. Gorbačiovas

Kruvinus įvykius 1991 metų sausio 13-ąją galėjo sustabdyti tik tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ir Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Vladimiras Kriučkovas, teigia paskutinysis Lietuvos KGB pirmininkas Anzelmas Armonas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Buvęs sovietų saugumo Lietuvoje vadovas liudydamas Sausio 13-osios įvykių byloje teigė esąs visiškai įsitikinęs, kad visi veiksmai tą naktį buvo suderinti su M. Gorbačiovu.

„Esu 100 procentu įsitikinęs, jog kad visi veiksmai buvo suderinti su M. Gorbačiovu. Jei ši akcija buvo padaryta su M. Gorbačiovo ir R. Kriučkovo žinia, ją sustabdyti galėjo tik jie patys, niekas kitas“, – Vilniaus apygardos teisme antradienį sakė A. Armonas.

Anot jo, Sovietų Sąjungos KGB pirmininkas V. Kriučkovas 1991 metų sausio 13-osios įvykių metu skambino Lietuvos KGB vadovams ir teiravosi apie padėtį Lietuvoje.

„Sausio 13-osios išvakarėse R. Marcinkus (A. Armono viršininkas – BNS) paskambino į namus ir paprašė skubiai atvyki į šitą pastatą (Vilniaus apygardos teismas veikia buvusiuose KGB rūmuose – BNS). Jis man pasakė, kad jis susikivirčijo su V. Kriučkovu, naktį kažkas gali įvykti, yra atskridusi „Alfa“ komanda“, – sakė A. Armonas.

Liudytojo teigimu, R. Marcinkus pasakęs, kad „jie šiame reikale nedalyvauja“. V. Kriučkovas pareikalavo, kad Lietuvos KGB vadovas atvyktų į Maskvą ir šis kitą dieną nusprendė skristi į Maskvą pirmu lėktuvu.

A. Armonui naktį sėdint savo kabinete KGB rūmuose, į langą kažkas šovė. KGB darbuotojas sakė į tai nekreipęs dėmesio ir nesiaiškinęs kaltininko.

KGB darbuotojas pasakojo informaciją apie tos nakties įvykius daugiausia rinkęs iš Lietuvos radijo ir televizijos pranešimų, porą darbuotojų jis buvo nusiuntęs prie televizijos bokšto.

Apie 7–8 val. ryte A. Armonui paskambino V. Kriučkovas ir pasiteiravo, kas Lietuvoje vyksta. A. Armonas sakė supratęs, kad V. Kriučkovas jau buvo kalbėjęsis su „Alfa“ vadu, nes žinojo apie vienos „Alfa“ grupės karininko žūtį.

Šturmuojant Radijo ir televizijos komiteto pastatą rikošetu kulka į nugarą sovietų pajėgos nušovė sovietų desantininką.

Vėliau V. Kriučkovas atsiprašė ir paprašė palaukti, nes jis nori kažkam paskambinti. A. Armonas įsitikinęs, kad V. Kriučkovas kalbėjosi su sovietų prezidentu Michailu Gorbačiovu. Pastarojo atsakymų jis negirdėjo.

Nukentėjusysis Robertas Povilaitis, kuris yra sausio 13-ąją žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus, klausė liudytojo, ar jis girdėjęs po sausio įvykių kalbų, kad kas nors V. Kriučkovą buvo bandęs atstatydinti, nušalinti už tai, kad jis nederino veiksmų su centro komitetu.

„Nuogirdos tokios, kad M. Gorbačiovas norėjo turėti švarias rankas“, – atsakė A. Armonas.

Iš Maskvos grįžęs R. Marcinkus atsistatydino iš pareigų, jo vietą užėmė Stanislavas Caplinas, nors jam buvo atlikta sudėtinga galvos operacija.

„Žmogus vargo. Jis pasirašydavo, bet daugiausiai už jį namuose dirbo žmona“, – pasakojo A. Armonas.

Kitas liudytojas, buvęs Lietuvos KGB 7-ojo skyriaus viršininkas Viačeslavas Bukauskas ikiteisminio tyrimo metu yra sakęs, kad S. Caplinas buvo uždaras žmogus, nesidalino su savo pavaldiniais apie savo veiksmus, tačiau buvo vieša paslaptis, jog didelę laiko dalį S. Caplinas leido ne komitete, o pas Mykolą Burokevičių šiaurės kariniame miestelyje.

V. Bukauskas prisiminė, kad „Alfa“ grupės desantininkai stovėjo prie KGB rūmų durų, jis pats įsakymų jiems nebuvo davęs.

A. Armonas sakė, iš V. Kriučkovo žodžių supratęs, kad jis pats „esąs už borto“, tačiau A. Armonui dar pavyko iš Lietuvos į Ukrainą ir Baltarusiją išsiųsti Lietuvos valstybei priešiškus kolegas, pasirūpinti. kad jie ten rastų darbą.

Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V.Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių ir kitus asmenis.

Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...