captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kraują Kaune tiria robotai

Kaune pradėjo veikti vienintelė Baltijos šalyse visiškai robotizuota medicininių tyrimų laboratorija. Pirmasis kraujo tyrimus atliekantis robotas Lietuvoje buvo pastatytas 2014 metais, o dabar sumontuota robotų ir automatinių analizatorių linija. Tikimasi, kad robotai padės pacientams greičiau pasitikrinti sveikatą ir paskatins dažniau tikrintis ją profiaktiškai, rašoma apranešime spaudai. 
Pranešimo spaudai autorių nuotr.
Pranešimo spaudai autorių nuotr.

Robotai užfiksuoja daugiau susirgimų

Kai prieš dvejus metus Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis kraujo tyrimus atliekantis robotas, jau po pusės metų dėl pagerėjusios diagnostikos buvo užfiksuota žymiai daugiau susirgimų. Pasak medikų, blogėjanti sergamumo statistika atspindi senstančios ir nesveiką gyvenimo būdą pasirinkusios visuomenės problemas bei gerėjantį diagnostikos prieinamumą. Kraujo tyrimus atliekantys robotai leido didesnei šalies gyventojų daliai pasitikrinti sveikatą ir sužinoti apie gresiančias ligas, išvengti komplikacijų ir ankstyvos mirties.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė tikina, kad atlikdami kraujo tyrimus robotai užfiksuoja tiek didesnius, tiek mažesnius sveikatos sutrikimus.

„Labai svarbu suprasti, kad negydomas „mažas“ sveikatos sutrikimas vėliau baigiasi „didele“ problema, brangiai kainuojančia ir pacientui, ir Valstybinei liginių kasai. Jeigu kažkas sako, kad robotai pridaro daug tyrimų, kurių rezultatuose tik nežymūs pakitimai, pavyzdžiui, šiek tiek padidėjęs cholesterolio kiekis, į kurį nereikėtų kreipti dėmesio, tai po kelerių ar keliasdešimties metų ištikęs infarktas ar insultas parodo tikrąją tyrimų vertę – ir didesnį mirtingumą statistikos suvestinėse, ir išleistus milijonus brangiam chirurginiam gydymui, ir skaudžias netektis artimiesiems“, – apie robotų svarbą medicinoje pasakoja gydytoja E. Marciuškienė.

Per metus – 12 mln. tyrimų

Pastatyti kelis robotus, kurie dėliotų kraujo mėginius į automatinius analizatorius ir padėtų išvengti monotoniško, varginančio ir sunkaus darbo, buvo pirmasis robotizacijos žingsnis. 

Gydytoja Dangira Babenskienė tikina, kad pasitelkusi robotus, laboratorija galės per dieną atlikti iki 40 tūkst. kraujo tyrimų, o per metus – net iki 12 mln. Robotizuotoje laboratorijoje atliekami bendraklinikiniai, biocheminiai, imunologiniai, alergologiniai, infekcinių ligų, erkių pernešamų ligų, onkologinių susirgimų, skydliaukės, lytiškai plintančių ligų ir kiti kraujo tyrimai.

„Visiškas laboratorijos robotizavimas ne tik leis daryti greičiau ir daugiau tyrimų, bet ir  padidins sudėtingų tyrimų prieinamumą, sumažins klaidų skaičių. Tai pasiekti galima tik sujungus į vieną ciklą ir visiškai robotizavus preanalitikos arba mėginių tikrinimo ir centrifūgavimo, analitikos arba tyrimo atlikimo ir poanalitikos arba tyrimų atsakymo validavimo procesus. Šiuo keliu eina dauguma moderniausių medicininių tyrimų laboratorijų užsienyje, todėl kur būtinas itin didelis tikslumas, darbus atlieka robotai. Jie ir greitesni, ir našesni, ir tikslesni, tačiau visų darbų jie atlikti negali. Teisingam laboratorinių tyrimų rezultatų interpretavimui ar kliniškai sudėtingų situacijų išsiaiškinimui laboratorijoje yra būtinas gydytojas“, – aiškina laboratorijos „Antėja“ direktorė medicinai D. Babenskienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...