captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas eina R. Paksą pražudžiusiu keliu

Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai  aiškintis galimą politinių ir interesų grupių poveikį teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams.  Ar bus sudaryta laikinoji komisija suplanuota balsuoti gegužės 5-ąją. Už komisijos sudarymo slepiasi keletas tikslų – apkalta Prezidentei arba bent jau pagąsdinimas ja, kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos, kurios, beje, jau parengtos, bet tebėra Seimo narių stalčiuose, ir siekis pakeisti STT, generalinės prokuratūros ir VSD vadovų skyrimo tvarką.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Tiesa, generalinio prokuroro ir saugumo vadovo ne taip paprasta – reikėtų keisti Konstituciją, o štai STT - paprastesnė procedūra. Būtent STT, pagal korupcijos prevencijos įstatymą teikianti pirmiesiems asmenims informaciją apie tuos, kurie pretenduoja užimti aukštus postus, reikia manyti, labiausiai ir kliūva tokios komisijos sumanytojams. Komisijos siūlymo autorius – „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas. Partijos, kuriai STT ir prokuratūra pateikė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo.

Kita vertus, sunku būtų paneigti, kad komisija – pasekmė Vijūnėlės dvaro skandalo, su paviešintais jo herojų pokalbiais ir Prezidentės kreipimusi į Konstitucinį Teismą, ar priimdama nutarimą dėl kurortinių apsaugos zonų panaikinimo vyriausybė nepažeidė Konstitucijos.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius viešai išvadino savo pirmtaką, konservatorių vyriausybės premjerą Andrių Kubilių melagiu. Mat šis siūlė ištirti, ar socialdemokratų lyderis spaudžia žurnalistus, siekia paveikti prokurorus, kad šie persekiotų A. Butkevičiaus politinius oponentus.

Žurnalistams A. Butkevičius atsisakė kalbėti apie planus steigti Seime laikinąją tyrimo komisiją, kuriai bus pavesta aiškintis, kas ir kokiais tikslais nutekina žiniasklaidai visuomenėje rezonansą sukeliančią kriminalinės žvalgybos informaciją. Premjeras nepanoro atsakyti, ar šios komisijos sudarymo klausimas buvo derintas Politinėje taryboje ir pačioje socialdemokratų partijos vadovybėje.

„Dėl laikinosios  komisijos aš negaliu komentuot dėl vienos priežasties – kreipiausi į generalinį prokurorą, dabar vyksta ikiteisminis tyrimas. Esu pripažintas nukentėjusiu ir daugiau komentarų nebus“, – tada sakė A. Butkevičius.

Laikinosios parlamentinės komisijos steigimo iniciatyvą savo parašais sutvirtino 75 Seimo nariai – iš socialdemokratų, lenkų rinkimų akcijos, mišrios grupės bei „Tvarkos ir teisingumo“. Parlamento užkulisiuose sklando kalbos, kad valdantieji nutarė už nuolatinę kritiką nubausti prezidentę Dalią Grybauskaitę. Darbo partija šios iniciatyvos nepalaiko.

„Tuos klausimus ištirti reikėjo, kai jie iškilo. Dabar, likus pusei metų iki rinkimų, manau, bus daugiau politikos negu tikro to tyrimo“, – įsitikinęs Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.
Laikinosios tyrimo komisijos iniciatoriai siekia nustatyti asmenis, kas konkrečiai siūlė išsipirkti generalinio prokuroro postą Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei, bei paskleidė žinią, kad Seimo nariai Bronius Bradauskas, Julius Sabatauskas, Vytautas Gapšys, kaip teigta, Aukštadvaryje su kriminalinio pasaulio atstovu aptarinėjo kandidatą į generalinius prokurorus.

Komisija turės tirti ir ne vienų metų senumo istorijas: kas 2014 m. paviešino STT prezidentei pateiktą vadinamąjį „juodąjį sąrašą“ su devynių viceministrų iš penkių ministerijų pavardėmis, kas pernai gegužę nutekino kriminalinės žvalgybos pažymos turinį apie Seimo vicepirmininką Vydą Gedvilą, kai jį Darbo partija siūlė į švietimo ir mokslo ministrus.

Dabar vieni laikinosios komisijos tyrimo herojais tapę Seimo nariai aktyviai agituoja už, kiti laikosi nuošalyje. „Kreipsiuosi į prokuratūrą, bandysiu teisiniu keliu gauti tas pažymas, kad galėčiau gintis“, – tvirtino Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Darbo partijos narys V. Gedvilas.

Socialdemokratas Darius Petrošius vadovauja Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai, kuriai ir yra pavesta kontroliuoti, tirti žvalgybos institucijų veiklą. Iš karto slapta medžiaga paremto skandalo D. Patrošiaus vadovaujama komisija parengė Korupcijos prevencijos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų pataisas, kurios išspręstų problemą, tačiau jos dūla stalčiuose. Kodėl pasirašė, kad būtų kuriama dar ir laikinoji tyrimo komisija, D. Petrošius atsakyti negali.

„Nežinau. Tiesiai šviesiai sakau – manau, kad didelių rezultatų čia nebus“, – pripažįsta D. Petrošius.
Seimui laikinosios tyrimo komisijos projektą pristatęs parlamentaras Valdas Vasiliauskas neslepia, kad vienas pagrindinių tikslų – keisti teisėsaugos institucijų vadovų skyrimo tvarką. Šiuo metu Lietuvoje septynios institucijos vykdo žvalgybinę veiklą, tačiau politikai dažniausiai piktinasi STT, VSD ir jų darbą kontroliuojančiais prokurorais.

„Taip, iš tikrųjų ir yra skirti klausimai, iš kurių institucijų ši informacija nuolat sistemingai nuteka į viešąją erdvę. Galbūt reikia siūlyti keisti pareigūnų skyrimo tvarką ir jų tiesioginį pavaldumą“, – svarsto V. Vasiliauskas.

Tokia politikų iniciatyva panaši į siekį daryti poveikį teisėsaugai, tačiau nepriklausomas teisės ekspertas sako, kad Seime tardydami pareigūnus politikai rizikuoja pažeisti savo pačių priimtus įstatymus. 
„Prokurorų, teisėjų ar kitų asmenų kvietinėjimas ir aiškinimasis, uždraustas Laikinųjų Seimo komisijų įstatymu“, – primena Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas dr. Remigijus Markevičius.

Komisijai keliama užduotis politiškai įvertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės teismo nutartį ir visą šios bylos tyrimą. Siekiama išsiaiškinti, kas buvo suinteresuotas nutekinti informaciją žurnalistams. Juos ir pareigūnus planuojama kviesti į apklausas.

Anot LRT šaltinių, bus siekiama žurnalistus priversti atskleisti informacijos šaltinį, o saugumo pareigūnus – pripažinti, kad prezidentūra nesugeba tinkamai saugoti valstybės paslapčių. Galutinis tikslas – kelti prezidentės Dalios Grybauskaitės atsakomybės klausimą. Tyrimo iniciatoriai neslepia, kad sieks apklausti ir prezidentę.

„Seimo statutas ir visi įstatymai nedraudžia kviesti prezidentę į apklausą, bet pirmiausiai bus kviečiami prezidentūros pareigūnai, kurie yra atsakingi už slaptos informacijos priėmimą ir saugojimą“, – nurodo V. Vasiliauskas.

Politologas Tomas Janeliūnas sako, kad komisijos sumanytojai ir rėmėjai suka prezidentės apkaltos link, bet tam, pirmiausia reikia, kad prezidentė ateitų į komisiją. Tai labai abejotina, nes nėra jokių būdų ją priversti tą padaryti, o tada gauti Seimo pritarimą parengtoms išvadoms. Tada būtų galima sudaryti komisiją apkaltai parengti.

„Kaip tik tam antrajam žingsniui įgyvendinti yra dar daugiau kliūčių, nes čia jau reikia įtraukti ir Konstitucinį Teismą, reikia surinkti tikrai neginčijamus įrodymus, kad buvo grubiai pažeista Konstitucija. Vien tik spėliojimų, įtarinėjimų, atsakymų „galėjo“, „negalėjo“ neužtenka. Aš tikrai netikiu, kad būtų galima surinkti tiek faktų, kurie vestų į apkaltos proceso pradžią, jau nekalbant apie visą procesą“, – abejoja T. Janeliūnas.

Akivaizdu, kad nušalintojo prezidento Rolando Pakso partijos bendražygiai bando eiti jų pačių partijos vedlį pražudžiusiu keliu. Konstitucinis teismas nustatė, kad R. Paksas eidamas prezidento pareigas neužtikrino valstybės paslapties apsaugos – susitikęs su savo rėmėju Jurijumi Borisovu sąmoningai leido suprasti, kad teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, vykdo jo pokalbių kontrolę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...