captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pakruojo rajone avarija Dvariūkų hidroelektrinėje suvaldyta

Pakruojo rajone avarija Dvariūkų hidroelektrinėje, kuomet Mūšos upės vanduo pralaužė vieną iš užtvankos šliuzų, suvaldyta, Pakruojo rajono gyventojai dėl pakilusio vandens lygio nenukentėjo, tačiau gamtai padaryta žala – akivaizdi, BNS informavo Pakruojo rajono savivaldybės atstovai.
Reportažo stop kadras
Reportažo stop kadras

Pakruojo rajone avarija Dvariukų hidroelektrinėje, kuomet Mūšos upės vanduo pralaužė vieną iš užtvankos šliuzų, suvaldyta.

Pakruojo rajono gyventojai dėl pakilusio vandens lygio nenukentėjo, tačiau gamtai padaryta žala – akivaizdi, BNS informavo Pakruojo rajono savivaldybės atstovai.

„Apsauginiai šliuzai nuleidžiami, trys nuleisti, dar du liko, užtvertas vanduo, kuris jau nebėga per tą įlūžusį šliuzą. Vanduo akivaizdžiai nusekęs, vizualiai matosi – tris metrus, jei ne daugiau. Situacija sukontroliuota“, – BNS sekmadienio rytą sakė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Marius Seniulis.

Kaip pranešė LRT TV naujienų tarnyba, Pakruojo rajone, netoli Linkuvos, šeštadienio pavakare trūko vienas iš keturių Dvariukų hidroelektrinės šliuzų. Vanduo galinga srove iš didelio aukščio veržėsi į Mūšos žemupį ir grasino užlieti artimiausias sodybas.

„Pakruojyje niekas nebuvo apsemtas, upės reljefas neleido išsiplėsti, kad būtų gyventojus pasiekę. Bet gamtai žala akivaizdi“, – BNS sakė M.Seniulis. 

Evakuacijos neprireikė

Anot jo, apsemtų sodybų būta Pasvalio rajone. Tačiau Pasvalio rajono vicemeras Povilas Balčiūnas BNS šios informacijos nepatvirtino.

„Mano turimais duomenimis nukentėjusių gyventojų nėra. Kai kur yra ūkininkų laukai pasemti palei Mūšą, vanduo žemupy Pasvalio pusėje pakilęs panašiai kaip per pavasario potvynius. (...) Su seniūnais bendravau, buvo kažkam daržą apsėmę, kažkas malkas buvo susikrovęs, kažkam malkos nuplaukė, tai tik tiek. Bet kad reikėtų evakuoti, tokios informacijos neturiu“, – sekmadienį sakė P.Balčiūnas.

Pasak jo, aplinkosaugininkai vertina gamtai padarytą žalą.

„Aplinkosaugininkai buvo vietoje, jie skaičiuoja vandens kritimo lygį aukštupy ir matomai kažkas kažkam turės atlyginti“,  – svarstė vicemeras.

Aplinkosaugos pareigūnai kol kas nesiima vertinti galimo žalos aplinkai, tačiau užsimena, jog didžiausia žala šiuo atveju gali būti padaryta žuvų ištekliams upėje, juolab, kad avarija įvyko neršto metu.

Šliuzai remontuoti prieš metus

Dvariukų hidroelektrinę valdančios norvegų kapitalo bendrovės „Baltic Hidroenergy“ vadovė Aušra Skaudaitė BNS sekmadienį sakė, jog tai pirma tokia avarija hidroelektrinėje, ją šeštadienio pavakare apie 16.30 val. pastebėjo budėjęs įmonės darbuotojas.

„Vanduo tiesiog akyse per penkias minutes tą vartą persuko ir pradėjo bėgti žemyn. (...) Šiuo metu nuleisti remontiniai šandorai (užtvankos lentos), kad būtų sustabdytas vandens tekėjimas į žemutinę vietą, vanduo kyla, situacija, tikimės, susitvarkys per kokią savaitę – vandens lygis atsistatys. O pats šliuzo lūžimas – gyvenimiškas reikalas. Ekspertai nustatys priežastis ir remontuosime“, – kalbėjo A.Skaudaitė.

Pasak jos, hidroelektrinės užtvankos šliuzas, kuris buvo pralaužtas šeštadienį, buvo remontuojamas prieš metus. Remonto darbus atliko bendrovė „Kauno energetikos remontas“.

Vanduo nuo normalaus lygio buvo kritęs apie 2 metrus. Sekmadienį nuo 9 val. ryto vandens lygis užtvankoje pakilo apie 20 centimetrų.

A.Skaudaitė taip pat svarstė, jog avarija didžiausią žalą galėjo padaryti žuvų ištekliams.

„Aplinkosaugininkai greičiausiai skaičiuos žalą, kuri galėjo būti padaryta žuvims, nes upės šlaituose nei medžių, nei saugomų teritorijų ar kažkokių paminklų nėra“, – svarstė bendrovės vadovė.

Anot jos, vandens telkinys – užtvanka su hidrotechniniais įrenginiais – priklauso valstybei, t.y. Pakruojo rajono savivaldybei. Dvariukų hidroelektrinės savininkė bendrovė „Baltic Hidroenergy“ užtvanką nuomoja iš valstybės.

„Mes dar nežinome kaip padalins (nuostolių gamtai atlyginimą) aplinkosauga. Kiek tai yra mūsų kaltės, kiek tai yra savivaldybės. Mes – kaip nuomininkai, savivaldybė – kaip savininkas. Čia kaip ir butą išsinuomavus – viena, kaip savininkas tvarkosi, ir nuomininkas tam tikras ribas turi. Juo labiau tie vartai buvo pernai suremontuoti, sutvarkyti“, – kalbėjo A.Skaudaitė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...