captcha

Jūsų klausimas priimtas

Konstitucinis Teismas: pilietybės suteikimo tvarką galima keisti tik keičiant Konstituciją

Norint išplėsti Lietuvos pilietybės teikimo galimybes užsienio šalių piliečiams ar nustatyti, kad po 1990 m. kovo 11 d. iš Lietuvos išvykę ir kitos šalies pilietybę gavę piliečiai galėtų įgyti dvigubą pilietybę, Pilietybės įstatymo pataisų neužtenka: tam reikia keisti Konstituciją.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Norint išplėsti Lietuvos pilietybės teikimo galimybes užsienio šalių piliečiams ar nustatyti, kad po 1990 m. kovo 11 d. iš Lietuvos išvykę ir kitos šalies pilietybę gavę piliečiai galėtų įgyti dvigubą pilietybę, Pilietybės įstatymo pataisų neužtenka: tam reikia keisti Konstituciją.

Tai trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymą išaiškinti kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl konstitucinio Lietuvos Respublikos pilietybės instituto.

„Nepadarius jokių Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali tapti ir Lietuvos Respublikos piliečiais“, – Konstitucinio Teismo išaiškinimą skaitė KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis. 

Teismas taip pat pažymėjo, kad pilietybės suteikimui užsieniečiams išimties tvarka yra būtini tiek ypatingi esami nuopelnai Lietuvos valstybei, tiek integracija į Lietuvos visuomenę, ir keisti Pilietybės įstatymo taip, kad pilietybę būtų galima suteikti užsieniečiams, neatitinkantiems šių sąlygų, įstatymų leidėjas negali. 

Tačiau, išaiškino KT, įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti, kad išimties tvarka pilietybę gaunančiam užsieniečiui, atitinkančiam ypatingų nuopelnų ir integracijos į visuomenę reikalavimus, būtų taikomos lengvesnės sąlygos dėl valstybinės kalbos mokėjimo ar gyvenimo Lietuvoje negu tam užsieniečiui, kuris pilietybę gauna natūralizacijos būdu.

„Suteikimas išimties tvarka pilietybės yra kaip išimtis iš natūralizacijos pagrindo, iš natūralizacijos proceso, tai yra palengvintas suteikimas pilietybės“, – po teismo sprendimo paskelbimo paaiškino R. K. Urbaitis.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad tai, ar palengvinti pilietybės suteikimo išimties tvarka sąlygas, priklauso nuo įstatymų leidėjo, ir šis gali tokios tvarkos ir nenustatyti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis, kuris numato, jog Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, ir kad pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas, yra I Konstitucijos skirsnyje. Pagal Konstituciją, šiame skirsnyje esantys straipsniai gali būti keičiami tik referendumu.

2013 m. sausio 14 d. dekretu Prezidentė prašė išaiškinti kai kurias KT 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. Dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ atitikties Konstitucijai ir Pilietybės įstatymo nuostatoms.

Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griežta, o visuomenėje vykstančios permainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes pakanka Pilietybės įstatymo pataisų, ar tam būtina keisti Konstituciją.

Taip pat, anot jos, esą svarstytina sąlyga, ar teikiant pilietybę išimties tvarka, asmuo nuolat gyventų Lietuvoje, būtų suvienodinami reikalavimai kalbai, kai pilietybė gaunama natūralizacijos būdu ir išimties tvarka. Šiuo metu „natūralizuoti“ asmenys laiko lietuvių kalbos egzaminą, o išimties tvarka siekiantys gauti Lietuvos Respublikos pilietybę turi gebėti bendrauti lietuvių kalba, „gebėjimų“ kriterijai neapibrėžti.

Be to, Prezidentė kreipimusi į KT prašė išaiškinti 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. KT nutarimų nuostatas ir atsakyti, ar galima tik įstatymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.

Šiuo metu pagal Konstituciją ir KT doktriną dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys. O išimties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei ir jeigu šie asmenys yra integravęsi į Lietuvos visuomenę.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės vėl paaštrėjo, kai Prezidentė D. Grybauskaitė nesuteikė pilietybės išimties tvarka JAV pilietei dailiojo čiuožimo atstovei Isabellai Tobias.

21-erių metų I. Tobias buvo būtina Lietuvos pilietybė, kad su 27-erių Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse.

Griežtesni reikalavimai ir apribojimai pilietybės suteikimui išimties tvarka pradėti taikyti po 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimo. Kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka, dar kartą patvirtinta 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo išaiškinime.

Pagal Pilietybės įstatymo 20 straipsnį, Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama užsienio valstybių piliečiams, kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir su Lietuva yra susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais. 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...